Taikomosios dailės muziejuje surengtoje pusę pasaulio išmaišiusio K.Žoromskio (1913-2004) parodoje „Nuo realizmo iki optinio meno“ galima pamatyti net 150 jo darbų.
„Pagal abstrakcionizmo estetikos principus perkūriau egzistuojančią realybę. Ji buvo dvejopa: irstančių sienų ir karo sugriauto pasaulio“, – savo kūrybos esmę yra nusakęs K.Žoromskis.
Jo parodos kuratorė Nijolė Tumėnienė vietoj klasikinės retrospektyvos, kurioje dažniausiai pristatomi tik patys garsiausi ir labiausiai vykę kūrėjo darbai, siūlo žiūrovams intriguojantį pasivaikščiojimą dailininko kūrybos keliais ir šunkeliais.
Menotyrininkų manymu, neabejotina K.Žoromskio kūrybos viršūnė yra jo optinio meno darbai, kuriuose juntama senųjų lietuviškų audinių kūrėjų išmonė ir jų perteiktas pasaulio harmonijos pojūtis.
Lovatiesių, juostų ir tautinių rūbų raštus, spalvas, subtilius jų derinius ir ornamentų ritmą – viską savitai interpretuodamas tapytojas panaudojo kurdamas didžiulius optinius paveikslus.
Žiūrint į tuos mirgančius ir žaižaruojančius keturkampius atrodo, kad jis įminė paslaptį, kaip galima įkalinti paveiksle šviesą. Atrodo, kad ji nuolat įvairiausiomis kryptimis srūva jų linijomis, taip niekaip ir neištrūkdama iš spalvų labirinto.
Nuorodą į lietuvišką paveikslų ornamentų kilmę žiūrovui pasufleruoja ir pats K.Žoromskis. Ne vienam abstrakčiam optiniam kūriniui jis yra davęs labai konkretų, su Lietuvos istorija susijusį pavadinimą. Čia rasime ir „Karalių Mindaugą“, „Gedimino laiškus“, „Perkūno šventyklą“
Tačiau pasak parodos kuratorės, nereikėtų užmiršti ir to, kad K.Žoromskis didžiąją dalį savo gyvenimo praleido svetur: Austrijoje, Šveicarijoje, Italijoje, Ispanijoje, Kolumbijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Visa tai dailininko kūryboje paliko ne mažiau ryškų pėdsaką už jo prisiminimuose niekad neišblėsusius Lietuvos vaizdus. Meno studijos, muziejai ir tuomet populiarių tapytojų darbai nuolat formavo ir keitė jo paties kūrybą.
Per trisdešimt metų Niujorke sukurti brandžiausi K.Žoromskio optinio meno darbai ne kartą buvo eksponuoti parodose Madride, Vašingtone, Niujorke ir Paryžiuje kartu su žymiausių XX a. menininkų – Marco Chagallo, Vasilijaus Kandinskio, Salvadoro Dali, Maxo Ernsto, Willemo de Kooningo ir kitų garsenybių – kūriniais.
Tačiau lietuviškos retrospektyvos parodos tikslas – parodyti visą dailininko kūrybos kelią: nuo realizmo iki optinio meno. Pristatyti ne tik jo kūrybos viršūnes, bet ir ryškiausius meninių ieškojimų tarpsnius.
Todėl šalia visiems žinomų K.Žoromskio šedevrų čia galima pamatyti ir įvairiausius etiudus, kūrybos procese išbrokuotus arba pasiteisinusius bandymus, kurie leidžia žvilgtelėti į menininko virtuvės kasdienybę.
Daugeliui dailininko kūrybos gerbėjų įdomiu netikėtumu taps net ir meistriškai nutapyti komercinio pobūdžio natiurmortai su gėlėmis.
„Jau ankstyvuosiuose K.Žoromskio darbuose atsiskleidė realistinio piešinio įvaldymas, gebėjimas savitai perteikti erdvę, šviesą. Vėliau, įsisavinęs impresionizmo pamokas, jis studijavo spalvos ir potėpių ekspresiją.
Išanalizavęs įvairių meno priemonių galimybes, K.Žoromskis pasijuto galįs įsilieti į JAV meninę aplinką. Siekdamas to, dalyvavo sienų ir afišų motyvų tapymo konkursuose, tapė konceptualius, fotorealizmui artimus postmodernistinius paveikslus.
Atlikęs optinių problemų tyrimus ir priartėjęs prie abstrakcionizmo jis surado savitą optinio meno variantą. Tapymą palaipsniui pakeitė nauja technika – purškimas, paišymas žvake, dūmais, juostelių klijavimas“, – dailininko kūrybos trajektoriją nubrėžė menotyrininkė N.Tumėnienė.
K.Žoromskio jubiliejinė paroda „Nuo realizmo iki optinio meno“ Taikomosios dailės muziejuje veiks iki kovo 2 dienos.
