Per jubiliejinį koncertą laisvų vietų nebuvo net balkonuose - daugiau kaip 800 žiūrovų susirinko pasveikinti su 90-mečio sukaktimi pačią seniausią Klaipėdos krašte muzikos mokyklą, kurią dar tarpukariu įkūrė kompozitorius Stasys Šimkus. Per visą gyvavimo istoriją ją iš viso baigė 2658 absolventai. Nemažai konservatorijos auklėtinių tapo iškiliais profesionalais - muzikantais, operos solistais, chorvedžiais, pripažintais ne vien tiktai Lietuvoje, bet ir užsienio scenose.
Mindaugo Bačkaus vadovaujamas jungtinis simfoninis orkestras šventinį koncertą „Menui kilniam mes giedame šlovę“, ko gero, specialiai pradėjo Mykalojaus Konstantino Čiurlionio simfonine poema „Miške“. Šis kūrinys 1925 metų gegužės 25-ąją atliktas pirmąjame kompozitoriaus S.Šimkaus pastangomis pajūryje įkurtos ir vadovautos muzikos mokyklos koncerte. Jis vyko toje pačioje salėje, tuomet priklausiusioje Šaulių sąjungai.
Dabartį ir praeitį sujungusiame jubiliejiniame koncerte pasirodė iškilūs vokalistai S.Šimkaus konservatorijos auklėtiniai Sigutė Stonytė (sopranas), Viktoras Gerasimovas (sopraninas), Kęstutis Alčiauskis (tenoras), Mindaugas Rojus (tenoras), Almas Švilpa (bosas), atlikę arijas iš nemirtingosios Charleso Gounod'o operos „Faustas“. Išskirtine akustika garsėjančioje uostamiesčio koncertų salėje ši opera skambėjo ir tarpukariu -- pagrindinius vaidmenis tada atliko Kipras Petrauskas ir iš Paryžiaus specialiai į Klaipėdą atvykęs jo draugas Fiodoras Šaliapinas.
Jubiliejaus proga specialiai suburtas mišrusis choras, į kurį noriai įsiliejo buvę ir esami Klaipėdos konservatorijos mokiniai bei jų pedagogai (chormeisterė Jolanta Vyšniauskienė), pakiliai atliko patriotiškus jausmus žadinančią S.Šimkaus dainą „Lietuviais esame mes gimę“. Muzikantams ir dainininkams dirigavo Stasys Domarkas bei Tomas Ambrozaitis. Šventinio koncerto dalyvius ir svečius pasveikino Kultūros ministerijos atstovai, Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.
S.Šimkus suskato kurti muzikos mokyklą pajūryje vos tik Klaipėdos kraštas buvo prijungtas prie Lietuvos - 1923 metais čia jau veikė dainavimo, fortepijono ir vargonų, styginių, pučiamųjų instrumentų, kompozicijos skyriai.
Po metų jau koncertavo mokyklos simfoninis orkestras. 1927 metais atidarytame Padegagikos skyriuje pradėta rengti muzikos mokytojus. Vėliau mokyklos vairą į savo rankas perėmė kompozitorius Juozas Karosas. Vokietijai aneksavus Klaipėdos kraštą, ji buvo perkelta į Šiaulius ir grąžinta atgal po Antrojo pasaulinio karo.
„Pratęsusiai veiklą įstaigai 1967 metais suteiktas S.Šimkaus vardas. Vėliau pavadinta aukštesniąja mokykla ji tapo muzikų kalve, be kurios sunku įsivaizduoti Vakarų Lietuvos kultūros panoramą.
Mūsų auklėtiniai čia įgija vidurinį išsilavinimą lygiagrečiai studijuodami muzikos teoriją, solfedį, fortepijoną, dainuodami chore, muzikuodami įvairiuose ansambliuose, orkestre. Vėliau jie gali pasirinkti muzikos profesionalų karjerą arba stoti į bet kokias šalies aukštąsias mokyklas“, - pasakojo S.Šimkaus konservatorijos direktorė Loreta Janavičienė.
Šią konservatoriją baigę broliai Juozas ir Stasys Domarkas, Arūnas Pečiulis tapo garsiais dirigentais, Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre dainuoja būrys mokyklos auklėtinių - Laima Jonutytė, Joana Gedmintaitė, Sandra Jonušaitė. Klaipėdos muzikiniame teatre sėkmingai darbuojasi Valerija Balsytė, Šarūnas Juškevičius, Dalia Kudžmarskytė, Rasa Ulteravičiūtė. Tarp absolventų -- pirmojo ryškio džiazo žvaigždės Petras Vyšniauskas ir Danielius Praspaliauskas, žymiausi šalies birbynininkai Pranciškuis Budrius ir Kazys Budrys.
Garbingą sukaktį švenčiančios Stasio Šimkaus konservatorijos diplomus įgijo vėliau į pramogų verslą pasukę jos absolventai - populiarūs dainininkai Edmundas Kučinskas, Stepas Januška, Deivydas Norvilas (Deivis), Vilius Tarasovas, Deivydas Zvonkus.
