Šiuo metu išlikę trys autentiški rūmų korpusai, dar dalis jų perstatyta. Originaliuose rūmuose buvo keturios galerijos ir penki bokštai. Pasak R.Budrio, pastatą galima atstatyti segmentais. Jei šiemet ar kitąmet pavyktų gauti finansavimą, rūmai galėtų būti atidaryti 2018 metais, minint atkurtos Lietuvos valstybės šimtmetį.
Dailės muziejaus vadovo teigimu, rūmuose galėtų veikti 1000 kvadratinių metrų nacionalinių ir tarptautinių parodų centras, 500 vietų meno renginių ir forumų salė. Renovuotuose rūmuose planuojama įkurti Lietuvai dovanotų dailininko Arbit Blato kūrinių ekspoziciją bei Aleksandro Vasiljevo mados kolekciją.
O dabartiniame Medicinos bibliotekos pastate Kaštonų gatvėje tikimasi įsteigti dailininko A.Gudaičio galeriją, kurios įkūrimo klausimas neišsprendžiamas 20 metų.
Pagal Kultūros ir Sveikatos apsaugos ministerijų susitarimą šis pastatas galėtų būti perduotas kultūros reikmėms, jei tam pritars Vyriausybė.
„Išsikels biblioteka ir pastatas gali būti pritaikytas A.Gudaičio galerijai“, - vylėsi direktorius.
Šalia galerijos tame pačiame pastate svarstoma įkurdinti ir liaudies meno kolekciją.
1989 metais miręs menininkas A.Gudaitis testamentu apie 400 savo tapybos darbų, piešinių, eskizų paliko Lietuvos dailės muziejui su sąlyga, kad po mirties jo dirbtuvė Gedimino prospekte, Žemaitės skvere, būtų perstatyta ir joje būtų galima eksponuoti jo darbus. Medicinos biblioteka yra netoli nuo šios vietos.
Pasak R.Budrio, šiemet taip pat ketinama baigti Palangos gintaro muziejaus renovaciją, taip pat ruošiamasi modernizuoti kitas parodų erdves: Vilniaus paveikslų galeriją, Chodkevičių rūmus. Čia reikia sutvarkyti mikroklimatą, kiemą, vandentiekį, apšvietimą.
