Rūdijančio vamzdžio idėja tiko ir partizanui pagerbti

Aprūdijęs metalas, lenktos formos – panašumai, dėl kurių prieštaringai vertinamą skulptūrą „Krantinės arka“ ir paminklą pokario partizanui Antanui Kraujeliui galima vadinti seserimi ir broliu, rašo „Lietuvos rytas“.

Paminklas paskutiniam Lietuvos partizanui A.Kraujeliui, pastatytas netoli Utenos (kairėje), ir „Krantinės arka“ Vilniuje sukurti to paties skulptoriaus V.Urbanavičiaus, iš to paties rūdijančio metalo.<br>V.Balkūno nuotr.
Paminklas paskutiniam Lietuvos partizanui A.Kraujeliui, pastatytas netoli Utenos (kairėje), ir „Krantinės arka“ Vilniuje sukurti to paties skulptoriaus V.Urbanavičiaus, iš to paties rūdijančio metalo.<br>V.Balkūno nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Arūnas Dumalakas

Jan 14, 2014, 5:00 AM, atnaujinta Feb 17, 2018, 2:21 PM

„Kryžkelėje norėjau pastatyti tokį paminklą, kurį išvydęs keleivis stabtelėtų“, – sakė garsus skulptorius Vladas Urbanavičius, sukūręs paminklą paskutiniam partizanui A.Kraujeliui-Siaubūnui. Jis iškilo praėjusių metų pabaigoje.

V.Urbanavičius yra ir prieš trejus metus atsiradusios „Krantinės arkos“, pakrikštytos „Vamzdžiu“, autorius.

Vamzdis“ – pirma mintis topteli į galvą, pamačius paminklą A.Kraujeliui, nors abu skulptoriaus kūrinius skiria 80 kilometrų. Paminklas A.Kraujeliui yra prie Utenos, o „Krantinės arka“ – prie Neries sostinėje.

Paklaustas, ar nebijo, kad dėl paminklo A.Kraujeliui bus užsipultas taip pat kaip iškilus „Krantinės arkai“, V.Urbanavičius sakė, kad tai visai nenuostabu: vieni kūriniui pritaria, kiti peikia.

Skulptorius tikino, kad savo kūrinio niekam primygtinai nepiršo. Jis pasiūlė kelis paminklo eskizus, o išsirinktas būtent šis.

V.Urbanavičius kelerius metus bendravo su A.Kraujelio įamžinimo fondu, pavasarį toje vietoje turėtų būti išgrįstas takas iš lauko riedulių.Paminklo atidengimo ceremonija numatyta pavasarį.

Anot autoriaus, pradėjęs rūdyti metalas, užrašai ant jo liudija paties partizano A.Kraujelio užsispyrimą. Ką liudija surūdijusi „Krantinės arka“, skulptorius nutylėjo. Beje, metalą paminklui prie Utenos pirko Ukrainoje, o jį pagamino bendrovė „Umega“.

Penkių metrų paminklas su Vyčio kryžiumi – nuoroda į A.Kraujelio žūties vietą. Sodyba, kurioje žuvo Aukštaitijos partizanas, yra už pusantro kilometro.

A.Kraujelis-Siaubūnas paskutinius 11 metų iki žūties kovojo vienas. Jis išsilaikė iki 1965-ųjų. Partizanui buvo 36-eri.

Partizano veikla buvo vertinama prieštaringai, kaip ir V.Urbanavičiaus kūriniai. Prieš kelerius metus atsirado asmenų, kurie net siūlė iš A.Kraujelio atimti kario savanorio statusą.

Smarkių diskusijų audrą sukėlė ir „Vamzdis“, kurio autorius pretendavo į Nacionalinę kultūros ir meno premiją, bet jos taip ir negavo.

„Krantinės arka“ iki šiol vadinama ne tik surūdijusiu vamzdžiu, bet ir Vilniaus veidą darkančiu svetimkūniu.

Vyresnės kartos menininkai net rinko parašus, kad skulptūra būtų išmontuota.

Skulptūros šalininkai tvirtino, kad bėda tik ta, jog visuomenė nebuvo parengta tokiam kūriniui.

Diskusijų taip pat kilo ir dėl kitos V.Urbanavičiaus skulptūros – „Sąramos“, kuri buvo eksponuojama šalia sostinės geležinkelio stoties.

Dabar ji – Vasaknų (Zarasų r.) dvaro parke.

Ne pirmą kūrinį vilnietis skulptorius yra sukūręs ir Utenai – miesto centrą puošia iš akmenų sunerta šio menininko skulptūra „Vaivorykštė“, kurią vietos gyventojai juokaudami praminė „Šašlyku“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.