VILNIUS. Sausio 23, 24, 26 d. 19 val. „Vilnius City Opera“ su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru, vadovaujamu Gintaro Rinkevičiaus, po metu pertraukos Kongresų rūmuose pristatys aistrų kupiną Giacomo Puccini operą „Manon Lesko“. Jau galima pasakyti, kas bus ilgai paslaptyje laikytas Manon mylimojo De Grijė vaidmens atlikėjas. Tai - Milano teatre „La Scala“ teatre dainavęs italų tenoras Lorenzo Decaro, kurio profesinėje biografijoje galima rasti bene visus pagrindinius itališkosios operos vaidmenis. Be to, tai paskutinė galimybė šį sezoną išgirsti Asmik Grigorian. Tarptautinė karjera artimiausiu metu ją nuves į Belgiją ir Sankt Peterburgo Marijos teatrą. Be kita ko, spektaklyje „Manon Lesko“ A.Grigorian šoks pilvo šokį ir vaidins labai juokingoje sekso scenoje.
Filharmonijos Didžiojoje scenoje sausio 22 d. 19 val. – „Nakties vigilija“ su Vladimiro Minino vadovaujamu garsiuoju Maskvos valstybiniu akademiniu kameriniu choru, viso pasaulio publiką žavinčiu jau daugiau kaip 40 metų. Meniniu skoniu, tiksliu stiliaus pajautimu, virtuozine vokalo technika garsėjantis kolektyvas Vilniuje atliks Sergejaus Rachmaninovo „Nakties vigiliją“, tris rusų dainass chorui ir orkestrui, Gijos Kančelio kūrinį „Karas beprasmis“ Olivier Messiano Choralą ir net Maurice'o Ravelio Bolero perdirbinį chorui ir instrumentinei grupei.
Sausio 25 d. 19 val. Filharmonijos Didžiojoje salėje Lietuvos kamerinis orkestras su sopranu Julia Novikova ir publikos jau pamėgtu austrų dirigentu Georgu Marku kvies klausytis Georgo Friedricho Handelio ir Wolfgango Amadeaus Mozarto muzikos. Solistė J.Novikova yra daugelio tarptautinių konkursų laureatė, savo repertuare turinti daug lyrinio ir koloratūrinio soprano partijų. 2010 m. ji atliko Džildos vaidmenį tiesioginėje Giuseppe Verdi „Rigoleto“ transliacijoje iš Mantujos. Operą dirigavo Zubinas Mehta, Rigoleto partiją dainavo Placidas Domingas.
Kultūros ir istorijos paveldo gerbėjams šią savaitę net du renginiai. Sausio 21 d. 17 val. 30 min. Bažnytinio paveldo muziejuje bus pristatoma Mindaugo Paknio knyga „Pažaislio vienuolyno statybos ir dekoravimo istorija“. Knygoje pirmą kartą išsamiai pristatoma Pažaislio kamaldulių vienuolyno statybos istorija XVII a. paskutiniame trečdalyje-XVIII a. pradžioje, aptariama kamaldulių vienuolija, jos vienuolynai Lenkijos-Lietuvos kamaldulių provincijoje, mecenatų indėlis į statybas Pažaislyje, menininkų vykdyti darbai. Ypač daug dėmesio skiriama maždaug du dešimtmečius vykdytai puošybai marmuru, kuris buvo plukdomas į Pažaislį vandens keliu nuo marmuro laužyklų prie Krokuvos.
Sausio 23 d. 17 val. Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje Senajame arsenale architektas Evaldas Purlys apžvelgs Biržų pilies rūmų restauravimo darbus ir, remdamasis ikonografine medžiaga, papasakos apie kitų pilies kieme stovėjusių pastatų architektūrą.
Sausio 24-ąją jau devintą kartą Vilniuje įsižiebs prancūzų kino festivalis „Žiemos ekranai“ ir sušildys sužvarbusias žiūrovų sielas jausmingomis istorijomis. „Žiemos ekranų“ lankytojai įsitikino: šio festivalio rengėjai kruopščiai atrenka šiuolaikinio prancūzų autorinio kino filmus ir stengiasi kuo dažniau atverti kino klasikos skrynią. Šiemet festivalio repertuare – pagrindinė programa iš 10 įvairių žanrų filmų, Prancūzijoje kuriančio gruzinų režisieriaus Otaro Joselianio retrospektyva bei specialieji seansai, skirti rašytojos ir režisierės Marguerite Duras kūrybai. Pristatyti savo filmų į vilnių atvyks pats režisierius O.Joselianis.
KAUNAS. Į Kauną šią savaitę atvyksta Vilniaus „Domino“ teatras. ir siūlo juoko dozę. Jau sausio 21 d. 18 val. „Girstučio“ kultūros rūmuose kauniečiai galės pamatyti vieną naujausių teatro spektaklių – Marcino Slawinskio režisuotą kultinę Brodvėjaus komediją „Paskolinkite tenorą“ pagal Keno Ludwigo pjesę. Arijas iš operų trauks Deivis, Vaidas Baumila, Rafailas Karpis, vaidins visas būrys žinomų Lietuvos aktorių. „Paskolinkite tenorą“ - tai klasikinė kostiuminė situacijų komedija, kurios veiksmas vyksta praėjusio amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje Amerikoje. Klivlande apsistoja italų žvaigždė, turinti atlikti pagrindinį vaidmenį operoje „Otelas“. Visi bilietai parduoti, bet prieš pat renginį žvaigždė... Žodžiu, dainuoti jis negali. Padėti gelbsti kuklus akiniuotis teatro direktoriaus padėjėjas. Prodiuseris laimingas, Otelas dainuoja, niekas pakeitimo nepastebi, padėtis lyg ir susitvarkė. Bet, kaip visada, viskas tik prasideda...
Tuose pačiuose „Girstučio“ kultūros rūmuose „Domino“ teatras sausio 25 d. 18 val. parodys intrigų kupiną komediją „Bus sunku...“, sausio 26 d. 18 val. - interaktyvų šou-komediją „Sex guru“.
KLAIPĖDA. Sausio 21 d. 18 val. Klaipėdos koncertų salėje rečitaliu „Fortepijono horizontai: nuo klasikos iki avangardo“ debiutuos pirmą kartą Lietuvoje koncertuosiantis jaunosios kartos pianistas Pavelas Jeleckis. Savo programos epigrafu jis pasirinko filosofo Immanuelio Kanto posakį: „Žvaigždėtas dangus virš manęs ir moralinis dėsnis manyje“ / „Der gestirnte Himmel uber mir und das moralische Gesetz in mir“. Nuo penkerių metų fortepijonu skambinatis rusų pianistų mokyklos tęsėjas, daugiau kaip 10 tarptautinių konkursų laureatas suteiks klaipėdiečiams i galimybę palyginti klasikinės (Ludwigo van Beethoveno „Appassionata“), romantizmo (Roberto Schumanno „Fantazija“), moderno (Aleksandro Skriabino Sonata fortepijonui), avangardo (Antono Weberno Variacijos) ir postmodernizmo (Gyorgy Kurtago pjesės iš rinkinio „Jatekok“) epochų bruožus.
Tarsi juodoji komedija, kurioje žiūrovais neras nieko juodo – vien geraširdišką, su niekuo pasaulyje nesupainiojamą čekišką humorą, atveriantį kasdienybės siurrealizmą. Tokia Klaipėdos dramos teatro premjera sausio 25 d. 18 val. Žvejų kultūros rūmuose – čekų dramaturgo Petro Zelenkos „Paprastos beprotybės istorijos“. Šio spektaklio herojai tokie vieniši, taip išsiilgę kito žmogaus artumo ir meilės, kad nuo savo vienatvės tiesiog kraustosi iš proto. Kraustosi be teatrališkų aistrų, paprastai ir buitiškai. Ir, kaip tautos išmintis byloja, - kiekvienas savaip. P.Zelenka sugeba šią tylios beprotybės kroniką paversti švelnia poezija, bylojančia apie žmogaus egzistenciją, vienatvę ir begalinį meilės ilgesį.
RUMŠIŠKĖS. Po Rumšiškėse įkurto Lietuvos liaudies buities muziejaus sodybas sausio 25 d. nuo ryto lakstys senovinėmis prancūzų, rusų, lenkų ir lietuvių karinėmis uniformomis vilkintys kariai, aidės kurtinantis patrankų bei muškietų griausmas, girdėsis žirgų žvengimas ir ant jų sėdinčių vadų įsakymai. 14 val. 30 min. muziejaus Miestelio aikštėje įvyks lemtingos kautynės. Tai – gyvosios istorijos gerbėjų parengta inscenizacija „Prancūzų atsitraukimas iš Maskvos“, skirta paminėti daugiau kaip prieš 200 metų prancūzų karvedžio Napoleono Bonaparto didžiosios armijos likučių traukimąsi iš Rusijos per Lietuvą.
Parengė Milda Augulytė
