Asmenybė – spalvinga
„Aš ne siurrealistas, aš – siurrealizmas“, – teigė S.Dali. Spalvinga asmenybė nepaisė jokių meno srovių ribų ir taisyklių. Jis labiausiai išgarsėjo kaip tapytojas, bet taip pat kūrė grafiką, scenarijus, dekoracijas filmams, rašė knygas.
Tarp jo kūrinių galima rasti parduotuvės vitriną, kvepalų buteliuką, papuošalų ar kortas primenančių lėkščių.
Kortos, papuošalai, kvepalai – ir savotiška duoklė savo mylimai žmonai Galai, kuri buvo ne tik pagrindinė jo mūza, bet ir gabi vadybininkė.
„Būtina, kad elegantišką moterį nuolatos kankintų mintis apie brangenybes ir sukneles – tai svarbiausias jos gyvenimo tikslas. Toks svarbus, kad dėl to net jos meilė be emocijų, o jausmai griežti ir reiklūs“, – tikino S.Dali.
Meno kritikai ir dailininko biografai pažymi, kad ne tik meno žanrų, bet ir temų spektras S.Dali kūryboje buvo ypač platus – nuo seksualinės revoliucijos, pilietinių karų iki atominės bombos, nacizmo, katalikybės, mokslo, klasikinio meno, kulinarijos.
Norėjo tapti virėju
S.Dali – vienas tų dailininkų, kurių kūryba neatsiejama nuo biografijos. Jis sąmoningai kūrė savo įvaizdį ir apie savo gyvenimą bei kūrybą parašė net tris knygas.
„Šešerių norėjau tapti virėju. Septynerių – Napoleonu. O ir vėliau mano ambicijos stiprėjo ne menkiau nei polinkis į didybės maniją“, – tokiu prisipažinimu tapytojas pradėjo pirmąją savo autobiografiją „Slaptas S.Dali gyvenimas, aprašytas S.Dali“.
Ją dailininkas parašė būdamas 38 metų. Neseniai leidyklos „Tyto alba“ išleistas „Slaptojo S.Dali gyvenimo“ vertimas į lietuvių kalbą – puiki įžanga į uostamiestyje rengiamą parodą.
Tėvai būsimąjį kūrėją pakrikštijo Salvadoru. Tai išvertus iš ispanų kalbos reiškia „gelbėtojas“.
Pasak S.Dali, šis vardas nurodė, kad jam buvo „skirta nei daugiau, nei mažiau, tik išgelbėti tapybą nuo moderniojo meno bedugnės“.
Aprašė erotines fantazijas
„Slaptame S.Dali gyvenime“ dailininkas aprašė ne tik savo žiaurumo priepuolius ar erotines fantazijas, bet ir pirmuosius žingsnius į meno pasaulį. Vartais į jį tapo dailininkų ir muzikų Pichotų šeimos dvaras „Moulin de la Tour“ Kadakese, pora valandų kelio nuo tėvų namų Figerese.
„Valgomojo sienos buvo nukabinėtos nuostabia aliejine tapyba ir ofortais: dėl Pepito, kaip ir dėl Ramono Pitchoto, kuris tuo metu gyveno Paryžiuje, talento mano pusryčiai buvo įvadas į impresionizmą, – rašė S.Dali. – Tai iš tiesų didžiausią įspūdį mano gyvenime palikusi mokykla – pirmas susidūrimas su antiakademine ir revoliucine estetika.
Negalėdavau atplėšti akių nuo tirštų beformių potėpių, įnoringai išmarginusių drobę, bet kai tik atšlydavau nuo paveikslo per metrą ar mirktelėdavau, iš mano miglotų regėjimų stebuklingai išnirdavo tikrosios formos. Iš chaoso plūstelėdavo oras, erdvė, momentinė šviesa, visas pasaulis.“
Valgomajame stovėjo ir krištolinis grafinas. Žiūrėdamas per jo kamštį būsimasis tapytojas visą pasaulį paversdavo impresionistišku. Jis nuolat nešiodavosi tą kamštį kišenėje, kad galėtų į kiekvieną daiktą pažvelgti „iš impresionistiško kampo“.
Akmuo iš vaiko dangaus
Šviesos ir spalvos ypatybes, kurių išmanymas vėliau leis jam sukurti įspūdingus kūrinius, S.Dali tyrinėjo ir kurdamas pirmuosius savo darbus. Knygoje dailininkas prisiminė, kad tėvai tą jo kūrybos laikotarpį pavadino akmens amžiumi.
„Akmenis panaudodavau, pavyzdžiui, siekdamas išgauti švytinčių debesų įspūdį. Aš juos suklijuodavau ant drobės, paskui nudažydavau norima spalva. Pati didžiausia sėkmė buvo saulėlydis su ryškiai raudonais debesimis.
Dangus buvo pripildytas įvairaus dydžio akmenų, kai kurie jų – obuolio didumo.
Šis paveikslas ilgai kabojo šeimos valgomajame ir, pamenu, ramiais vakarais mus dažnai nustebindavo netikėtai atsiklijavusio akmens dunktelėjimas į grindų plyteles.
Mama nuleisdavo siuvinį, o tėvas visada tais pačiais žodžiais ją nuramindavo: „Tai tik akmuo iš mūsų vaikio dangaus.“ Ir įprastai pridurdavo: „Puikus sumanymas, bet kas pirktų paveikslą, nuo kurio krinta akmenys ir užverčia visus namus?“
Bepročiai traukia bepročius
Pirmuosius savo kūrybos impulsus S.Dali įžvelgė ne vaikystėje, bet gerokai anksčiau. Fantazuodamas apie ypač malonius savo atsiminimus iš minkštos ir beformės motinos gimdos erdvės jis pareiškė: „Mechaniniai daiktai tapo mano didžiausiais priešais ir net laikrodžiai turėjo būti arba minkšti, arba jų išvis turėjo nebūti.“
Kasdieniame gyvenime nuolat provokavęs ir erzinęs aplinkinius – dailininkus, žurnalistus, aristokratus – S.Dali savo kūriniuose atsiskleidė kaip ypač blaivus savojo laiko ir jį atspindėjusio meno kritikas.
„Ne kartą esu pastebėjęs, kad bepročiai traukia bepročius! – ne sykį ironizavo S.Dali. – Kad ir kur pasirodau, pamišėliai ir savižudžiai laukia manęs tarsi kokia garbės sargyba. Jie instinktyviai jaučia, jog aš savas, nors ir pripažįsta, kad vienintelis skirtumas tarp pamišėlio ir manęs – kad aš nesu pamišėlis.“
Parodoje – S.Dali grafika ir juvelyrika
Prancūzijoje įsikūrusios organizacijos „Amiencom“ parengtą S.Dali kūrybos parodą „Materialusis siurrealizmas“ sudaro apie 100 darbų, saugomų privačiose kolekcijose.
Klaipėdos parodų rūmuose bus galima pamatyti kelis S.Dali grafikos ciklus. Tarp jų – Dante Alighieri poemos „Dieviškoji komedija“ iliustracijas.
Spalvingą grafiką parodoje papildys proginiai medaliai, juvelyrikos dirbiniai ir keramika, S.Dali sukurti pašto ženklai, vyno etikečių maketai.
Lankytojai išvys ir keraminių lėkščių iš serijų „Žaidimo kortos“, „Las Flores Dalinianas“, „Septyni menai“. Šias lėkštes S.Dali išradingai dekoravo siurrealizmo elementais.
Penki įdomūs faktai apie S.Dali
1. Būsimasis dailininkas buvo pavadintas nuo poliomielito mirusio vyresniojo brolio vardu ir visą gyvenimą jautė juos siejantį ryšį. Panašiai ir kitam XX a. tapytojui V.van Goghui buvo suteiktas gimdymo metu mirusio brolio vardas – Vincentas.
2. Savo gyvenimo moterį Galą (rusę G.Djakonovą) nuviliojęs nuo prancūzų poeto P.Eluard’o S.Dali neprieštaravo, kad gyvenimo saulėlydį ji praskaidrintų meile jauniems vyriškiams. Nors dailininkas nedalyvavo žmonos laidotuvėse, pažeisdamas įstatymus automobiliu pats atgabeno jos kūną iš ligoninės į laidojimo vietą.
3. S.Dali ir S.Freudas tapo XX a. psichoanalizės, interpretavusios sapnus ir tyrinėjusios pasąmonę, simboliais. Tačiau S.Freudas neįžvelgė jokių sąsajų tarp savo teorijų ir siurrealistų darbų ir vadino juos „nepagydomais psichais“. Vienintelė išimtis buvo S.Dali. Pamatęs jo paveikslą „Narcizo metamorfozė“ S.Freudas sutiko, kad kūrinys galėtų būti puiki medžiaga psichoanalizės studijai.
4. Nors ilgai vyravo nuomonė, kad po Antrojo pasaulinio karo sukurti S.Dali darbai – daugiausia komercija ir kičas, pastaruoju metu jie vis labiau domina menotyrininkus. Girdėti balsų, kad karikatūriškas kai kurių jo kūrinių stilius susijęs su popmeno ištakomis. Vadinasi, S.Dali kūrybos įtaka meno istorijai gali būti dar didesnė, nei manyta iki šiol.
5. Iš lietuvių menininkų su S.Dali yra bendravęs poetas ir filmininkas J.Mekas, jo juostose užfiksuoti ir keli ispanų dailininko Niujorke surengti hepeningai.
