VILNIUS. Sausio 31 d. ir vasario 1 d. 18 val.30 min. Rusų dramos teatre įvyks spektaklio „Lituanica“ premjera. Nepriklausomybės aušroje sukurtą prozininko ir dramaturgo Sauliaus Šaltenio pjesę, savitai nuspalvinančią simbolinį Lietuvos istorijos tarpsnį, paženklintą Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžiu per Atlantą, režisavo Jurijus Popovas. S.Šaltenio „Lituanica“ pirmojo skrydžio pakilo 1996 m. Lietuvos nacionalinio dramos teatro scenoje, režisuojama Rimo Tumino. Šį kartą „Lituanica“ pjesės veikėjai prabils rusų kalba.
Tikrą išbandymą žiūrovams parengė teatras-studija „Theaomai“. Sausio 31 d. ir vasario 1 d. 19 val. „Theaomai“ pakvies į spektaklio „Lauke, už durų“ (rež. Paulius Markevičius) premjerą Markučių karo slėptuvėje (Subačiaus g. 99, Vilnius). Žiūrovams patariama šiltai apsirengti. Niūri erdvė su sava istorija pati taps kuriančiu veikėju. „Mes pasirinkome slėptuvę, nes ši vieta žiūrovui bus neįprasta ir įdomi. Čia tikras šaltis, čia galima bandyti pajusti tai, ką karo metu išgyveno žmonės,“ – sakė spektaklyje Bekmano vaidmenį kuriantis aktorius Vygantas Vadeiša. Wolfgango Borcherto pjesės „Lauke, už durų“ herojus Bekmanas grįžta į tėvynę, tačiau neberanda namų – viską iš jo atėmė karas. Likęs vienui vienas, jis stovi ant Elbės kranto norėdamas tik nusižudyti. Šiandien Bekmanas – tai nebūtinai iš karo grįžęs žmogus. Tai gali būti ir bet kokios sistemos ar susiklosčiusių aplinkybių auka. Žmogus, kuris lieka niekam nereikalingas, be vietos gyvenime.
Vilniaus teatre „Lėlė“ siaus pūga - vasario 1, 2 d. 12 val. ją kels Sniego karalienė. Naujausioji „Lėlės“ premjera – tai išskirtinai vizualus dailininkės Aušros Bagočiūnaitės-Paukštienės darbas. „Rodos, kad spektaklio vaizdai nunerti, susiuvinėti, išdygsniuoti pačios žiemos“, – mintimis po peržiūros dalijosi pirmieji į „Sniego karalienės“ pasaulį nosį įkišę žiūrovai. Hanso Christiano Anderseno pasaką spektakliu pavertė režisierė Nijolė Indriūnaitė.
Premjeros ženklu bus pažymėta ir sausio 30 d. 18 val. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (LNOBT) rodoma Richardo Wagnerio opera „Lohengrinas“: pirmą kartą Elzą mūsų teatre dainuos plačių vokalinių galimybių solistė Jolana Fogašova (Slovakija) bei į Lohengrino vaidmenį pirmą kartą įsikūnysiantis tenoras Kristianas Benediktas. Spektaklis skiriamas ilgamečio LNOBT vyriausiojo dirigento Jono Aleksos (1939-2005) jubiliejui. Būtent J.Aleksa 1969 m. drauge su režisiere Vlada Mikštaite parengė „Lohengrino“ pastatymą. Tai buvo R.Wagnerio muzikos sugrąžinimas į lietuviškąją sceną po daugelio metų pertraukos - dėl politinių priežasčių po karo Lietuvoje ne tik R.Wagnerio, bet ir apskritai vokiškosios ir austriškosios tradicijos operos buvo itin retai statomos.
Jau penkiasdešimt metų gyvuojančios „Liepaitės“ ir dvidešimt penkerius metus dainavimu džiuginančios „Liepos“ auksinį koncertų sezoną pradės galingu akordu su Šv.Kristoforo kameriniu orkestru (meno vadovas ir dirigentas Donatas Katkus). Sausio 30 d. 19 val. kolektyvai pakvies į Šv.Kotrynos bažnyčią, kurios skliautus užpildys didingi baroko muzikos meistrų šedevrai. Įėjimas nemokamas.
Kur buvo slepiamas Vilniaus katedros lobynas? Kas ir kada jį atrado? Kuo garsėjo Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras Jogailaitis ir kokie jo atminimą įamžinantys objektai puošia Vilniaus senamiestį? Kas yra įsimylėjėlių globėjas šv.Valentinas? Vasario mėnesį Bažnytinio paveldo muziejus kviečia į temines ekskursijas, kuriose bus ieškoma atsakymų į šiuos ir daugelį kitų klausimų. Vasario 1 d. 14 val. - ekskursija „Katedros lobynas: slėptuvės ir rinkinys“. Ekskursantai apžiūrė garsiąją slėptuvę, į kurią 1939 m. vyskupas Romualdas Jalbžykovskis sudėjo katedros lobyno vertybes ir kuri buvo netikėtai atrasta 1985 metais, aplankys tarpukariu lobynui eksponuoti įrengtą patalpą katedros zakristijos kupole, nusileis į katedros požemius ir susipažins su garsiausiais lobyno šedevrais Bažnytinio paveldo muziejuje. Į ekskursijas būtina iš anksto registruotis tel. (8 5) 269 7801, el. p. muziejus@bpmuziejus.lt. Bilieto kaina - 25 litai.
KAUNAS. Keturios Johanneso Brahmso baladės, dvylika Fryderyko Chopino etiudų, keturi Claude'o Debussy impresionizmo dvasios kupini kūriniai, romantiška, titaniška ir audringa Sergejaus Rachmaninovo sonata Nr. 2 - tokią programą viename rečitalyje atliks pianistas Kasparas Uinskas vasario 1 d. 17 val. Kauno filharmonijoje. „Sugroti šią programą - nelengva užduotis atlikėjui tiek emocine, tiek fizine prasme. Bet kokia tai dieviška muzika. Visos pastangos bus vertos to, kad ji būtų atlikta ir išgirsta“, – sakė pianistas, Lietuvoje paprastai koncertuojantis tik kartą per metus – jo koncertinėje veikloje didžiąją dalį užima išvykos į užsienį. Vasario 5 d. tą pačią programą išgirs Lietuvos nacionalinės filharmonijos klausytojai Vilniuje.
Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus M.Žilinsko dailės galerijoje nuo sausio 31 d. pradės veikti Lietuvos išeivijos dailėsfondo ir „Lewben Art Foundation“ rengiama paroda „Sveikas, Paryžiau! Litvakų dailininkų keliais“. Išsamiai litvakų dailininkų kelią Paryžiuje pristatanti paroda žiūrovams suteiks galimybę pamatyti net vienuolikos autorių, tarp jų – ir vieno iškiliausių XX a. litvakų dailininko Marco Chagallo (1887-1985), dailės kolekciją. Dauguma litvakų, gimę ir augę religingose žydų šeimose nedideliuose Rytų Europos miesteliuose – štetluose, atsinešė į Paryžių unikalią jauseną ir pasaulėžiūrą. Žydiškoji štetlo kultūra ir savitas tautinio meno supratimas litvakų kūryboje susipynė su moderniomis to meto Paryžiaus meno kryptimis – postimpresionizmu, kubizmu, futurizmu ir fovizmu. Parodoje eksponuojami kūriniai atspindi šių dailininkų individualumą bei prancūziškojo ekspresionizmo stilistinę įvairovę, vaizduoja išsvajotąjį Paryžių, jo gyventojus, interjero detales, pleneruose pamėgtas tapyti Prancūzijos ir kitų šalių vietoves.
PANEVĖŽYS. Sausio 31 d. šviesos ir ugnies festivalis nušvies pagrindinę Panevėžio Laisvės aikštę ir paskelbs, kad miestas tampa Lietuvos kultūros sostine. Pirmą kartą mieste bus parodytos 3D videoinstaliacijos – šiuo projektu atgis Juozo Miltinio dramos teatro pastatas. Keliolikos minučių mini spektaklis visiems susirinkusiesiems primins miesto istoriją – nuo pat jo įkūrimo 1503 metais iki šių dienų. Laisvės aikštę papuoš 15 meninių instaliacijų. Žiūrovai pamatys futuristinius Panevėžio vaizdus, šviečiančius siūlų tiltus, stilizuotą saulę, kuri simbolizuoja po ja esančių tautų ir kultūrų sąjungą, šviesos kambarį-kubą, gamtos ir pasaulio harmoniją simbolizuojančią origamio figūrą. Į kultūros sostinės atidarymą įsitrauks ir Kauno pantomimos teatras, savaip iliustruosiantis kiekvieną mėnesį, bei pučiamųjų orkestras „Panevėžio garsas“, kviesiantis kiekvieną išbandyti save kaip dirigentą.
Parengė Milda Augulytė
