Šių metų valstybinio finansavimo konkursui patvirtina 117 paraiškų. 2013 meais Lietuvos kino centras parėmė 113 projektų už beveik 6,8 milijono litų.
„Statistikos rodikliai rodo, kad kino industrijoje yra pakilimas, entuziazmas ir nusiteikimas kurti filmus“, – teigė Lietuvos kino centro direktorius Rolandas Kvietkauskas.
2013 metais paremti 11 filmų parengiamųjų darbų projektai, 23 filmų gamybos projektai bei 79 kino sklaidos projektai.
R.Kvietkauskas džiaugėsi, jog beveik visi filmai, kurie gavo finansavimą parengiamiesiems darbams, jau perėjo į gamybos stadiją. Anot jo, tai rodo, kad Kino tarybos sprendimai paremti tam tikras idėjas buvo teisingi.
Lietuvos kino centras dažniausiai finansuoja pusę filmo gamybos, daugiausiai skiriama 75 proc. parama.
Nuo šių metų šalyje įsigalioja pelno mokesčio lengvata kino gamybai. Verslininkai, investavę į kino gamybą, mokės mažesnį pelno mokestį, tai leis iki 20 proc. sumažinti išlaidas atliekamiems kino gamybos darbams Lietuvoje. Lengvata galės naudotis tiek Lietuvos, tiek užsienio kino kūrėjai.
„Bet kuris filmas gali pretenduoti, nėra taip, kad finansuojame tik gerus filmus. Yra tam tikri kriterijai, nefinansuosime smurtinių filmų ar skatinančių rasinę, tautinę neapykantą, tačiau filmas gali pavykti gerai, gali pavykti blogai, tai nedarys įtakos pelno lengvatai, – teigė Lietuvos kino centro direktorius. – Mes vieni paskutinių prisidedame prie lengvatų sistemos. Latvių taikoma lengvatų sistema per ilgą laiką nuviliojo tarptautinius projektus į kaimyninę šalį. Šiandien ir mes turime ekonominį svertą, kodėl vertėtų atvykti dirbti į Lietuvą.“
Pasak jo, kino centras jau sulaukė pirmosios paraiškos šiai lengvatai. Filmų kūrimu Lietuvoje jau domėjosi ir BBC televizija, Belgijos kompanija.
Daugiau lėšų šiemet ketinama skirti Lietuvos kino paveldui susigrąžinti ir skaitmeninti. Iš vieno didžiausių Rusijos kino saugyklų-archyvų „Gosfilmofond“, su kuriuo pernai buvo užmegztas bendradarbiavimas, ketinama nupirkti bent 10 kino filmų kopijų.
R.Kvietkausko teigimu, kino ekspertų komisija sudarė filmų sąrašą, kuris turėtų būti sugrąžintas pirmiausia. Tai tokios juostos kaip „Jausmai“, „Niekas nenorėjo mirti“, „Gražuolė“ bei kita lietuviška klasika.
2014 metais Lietuvos kino centras taip pat ketina koncentruotis ties naujų kino finansavimo taisyklių tvirtinimu, pelno mokesčio lengvatos pristatymu ir populiarinimu, profesionalams skirtų kino mokymų Lietuvoje organizavimu, šalies filmams populiarinti užsienyje.
Ketinama pristatyti lietuvių kūrybą Berlyno tarptautiniame festivalyje, Kanuose, dokumentinių filmų festivalyje Šefilde, Ansi tarptautiniame animacinių filmų festivalyje bei Olandijos dokumentikos festivalyje.
R.Kvietkausko teigimu, pasiteisina strategija, kai šalies kino sektorius yra pristatomas konsoliduotomis pastangomis, ir tai būtinai turėtų tęstis ateityje.
Kino centras taip pat išskirtinį dėmesį skirs kino edukacijos programoms – siekiama užauginti nacionalinį kiną pažįstančią, ja besidominčią ir mėgstančią jaunąją kartą. Pernai buvo pasiūlyti 15 lietuviškų filmų su edukacine programa mokytojams ir galimybe juos peržiūrėti. Šie filmai gali buvo naudojami įvairių disciplinų pamokose.
2013 metai buvo pirmieji Lietuvos kino centro gyvavimo metais, šiemet visos su kinu susijusios funkcijos galutinai perduotos šiai institucijai.
