Kolekcininkai pataiko tritaškius

Nuo pat nepriklausomybės pradžios tenkinęsi ramiomis vietomis ant atsarginių suolelio Lietuvos meno kolekcininkai pagaliau nusprendė ir patys šį bei tą įdėti į krepšį. Įdėti gražiai – iš viršaus arba kiek iš toliau – užtikrintą tritaškį. Kaip tik todėl Mykolo Žilinsko galerijoje Kaune sausio 30 dieną atidaromos ambicingos parodos „Sveikas, Paryžiau! Litvakų dailininkų keliais“ rengėjams nebereikėjo atkakliai belstis į viešumo vengiančių meno gerbėjų duris.

M.Chagallas. „Sapnas“ (apie 1965 m.).<br>Nuotr. iš M.K.Čiurlionio dailės muziejaus archyvo
M.Chagallas. „Sapnas“ (apie 1965 m.).<br>Nuotr. iš M.K.Čiurlionio dailės muziejaus archyvo
Daugiau nuotraukų (1)

Emilija Lapė

Jan 29, 2014, 3:54 PM, atnaujinta Feb 16, 2018, 11:13 PM

Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje saugomą Paryžiaus litvakų kūrinių rinkinį užteko papildyti darbais iš meno fondo „Lewben Art Foundation“ ir jo dukterinio projekto „Lietuvos išeivijos dailės fondas“. Abiejų fondų iniciatorius – įvairias finansines ir verslo valdymo paslaugas teikianti lietuviška įmonė „Lewben Group“.

Iki šiol dauguma lietuvių yra girdėję vos kelias Paryžiuje išgarsėjusių litvakų dailininkų pavardes. Dažniausiai – Jacques Lipchitzo (1891–1937) ir Marco Chagallo (1887–1985), kuris iki šiol daugeliui atrodo pernelyg garsus, kad jį galima būtų pripažinti tiesiog litvaku, taigi – savu.

Po pastarųjų metų parodų Vilniuje daugiau žinomas tapo ir Neemija Arbit Blatas (1908–1999), nes jo darbų kolekciją Lietuvai dovanojo dailininko šeima. Tačiau parodoje „Sveikas, Paryžiau!“ – ne trijų, o net vienuolikos garsių École de Paris atstovų, kūryba. Be jau minėtų autorių, galima bus pamatyti Maxo Bando (1900–1974), Emmanuelio Mané-Katzo (1894–1962), Pinchaus Krémègne (1890–1981), Michaelio Kikoïne (1892–1968), Jokūbo Mesenbliumo (Jacques Missene, 1894–1933), Ossipo Zadkine (1890–1967), Simono Glatzerio (1890–1945) bei Theo Tobiasse‘o (1927-2012) kūrinius.

XX a. pradžioje Paryžius viliojo dailininkus iš viso pasaulio. Ne išimtis ir litvakai – žydų kilmės kūrėjai iš vakarinių žlungančios Rusijos imperijos gubernijų, o vėliau ir iš Lietuvos Respublikos. Pasak parodos kuratorių Vilmos Gradinskaitės ir Ingos Jonikienės, dauguma tų litvakų gimė ir augo religingose žydų šeimose nedideliuose miesteliuose – štetluose. Vėliau ta žydiškoji štetlo kultūra jų kūryboje susipynė su moderniomis to meto Paryžiaus meno kryptimis – postimpresionizmu, kubizmu, futurizmu ir fovizmu. Ši sintezė ir suformavo École de Paris – Paryžiaus mokyklą – arba vadinamąjį prancūziškąjį ekspresionizmą.

„Sveikas, Paryžiau!“ – ne vienintelė paroda Lietuvoje, kurioje šiuo metu galima pamatyti „Lewben Group“ įkurtų dailės fondų darbus. Taikomosios dailės muziejuje Vilniuje iki kovo pradžios veikia vieno iškiliausių išeivijos dailininkų Kazimiero Žoromskio jubiliejinė retrospektyva. Kartu su Lietuvos dailės muziejuje saugomais menininko darbais jo kūrybinį kelią padeda atskleisti ir penki vertingi paveikslai, kuriuos paskolino„Lietuvos išeivijos dailės fondas.

„Lewben Art Foundation“ užmojai – populiarinti šiuolaikinių menininkų kūrybą ne tik didmiesčiuose. Ateityje fondas tikisi sukaupti tarptautinę šiuolaikinio meno kolekciją, kurioje būtų garsiausių pasaulio kūrėjų darbai. Tačiau tam reikia ne tik pinigų, bet ir pasiruošimo – diskusijų su žinomų galerijų atstovais, meno konsultantais. Todėl savo švietėjišką misiją „Lewben Art Foundation“ pradeda nuo iškilių lietuvių menininkų.

Sausio viduryje Sakralinio meno centre Anykščiuose atidaryta paroda „3“, kurios dalyviai – Indrė Ercmonaitė (g. 1985), Kęstutis Grigaliūnas (g. 1957) bei Linas Jusionis (g. 1986). Visi parodos darbai – ir Nacionalinės premijos laureato K.Grigaliūno, ir jo jaunesnių tapytojų paveikslai – iš „Lewben Art Foundation“ kolekcijos. Paroda „3“ veiks iki vasario 18 dienos.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.