Visus metus mieste vyksiančius kultūrinius renginius pradėjo šviesos ir ugnies reginiai. Penktadienį Laisvės aikštėje šalia J.Miltinio dramos teatro susirinkę miesto gyventojai ir svečiai galėjo stebėti ugnies fakyrų pasirodymą. Jis vyko šviesos instaliacijomis nutviekstos aikštės fone. Įvairiaspalvių elektrinių instaliacijų spinduliais sužibo ne vienas miesto centre augantis medis.
Tamsų sausio pabaigos vakarą Lietuvos kultūros sostinės atidarymo šventę nušvietė neįprasti reginiai.
Atgijo J.Miltinis
Neįprastai atrodančioje, spalvingomis menininkų sukurtomis šviesos instaliacijomis papuoštoje aikštės scenoje prezidentė Dalia Grybauskaitė, kultūros ministras Šarūnas Birutis ir Panevėžio meras Vitalijus Satkevičius atidengė simbolinį kultūros medį. Pasirodė mimai, audringą ir įspūdingą šou surengė ugnies fakyrai.
Ant miesto kultūros simboliu laikomo J.Miltinio dramos teatro fasado žiūrovams turėjo būti parodytas 3D projekcijos filmas. Per keliolika minučių prieš susirinkusiųjų akis turėję praslinkti svarbiausi miesto istorijos ir kultūros įvykiai liko iki galo neparodyti.
Įvyko techniniai nesklandumai, rodant filmą dingo elektra.
Renginio vedėjas paguodė susirinkusią minią, kad po fejerverkų filmas bus dar kelis kartus pakartotas.
Kompiuterinių technologijų pagalba teatro siena ne kartą transformavosi, pavirsdama vis kitokia erdve. Vienu metu ji tapo ir legendinio režisieriaus Juozo Miltinio kabinetu, į kurį oriai nužingsniavo stebuklingai atgijusi maestro bronzinė skulptūra su šuneliu.
Teatro sienoje pakilo ir virš miesto nuskrido Panevėžyje žinomo lakūno ir konstruktoriaus Vlado Kensgailos atkurta tautos didvyrių Stepono Dariaus ir Stasio Girėno „Lituanicos“ kopija.
Ryškūs spalvingi vaizdai keitė vienas kitą. Renginį vainikavo fejerverkų šou. Miestas oficialiai paskelbtas Lietuvos kultūros sostine, kurią visus metus apšvies per 200 įvairiausių kultūrinių renginių.
Taps Pasaulio kultūrų sostine
Į Kultūros sostinės renginių atidarymą žadėjo atvykti ir keliolikos šalių ambasadoriai. Mat visus metus mieste vyksiantys renginiai bus skirti Pasaulio kultūroms. Įvairių šalių kultūrų sankirta tapsiančiame Panevėžyje visus metus skambės užsienio šalių menininkų kalba.
Kiekvienas metų mėnuo bus skirtas vis kitos šalies kultūrai. Sausio ir vasario parodos ir renginai pašvęsti Tolimųjų Rytų kultūrai – Kinijai ir Japonijai.
Kovą miestą pasieks Prancūzijos dvelksmas. Žiūrovus kvies prancūzų kinas, spektakliai ir poezijos skaitiniai, frankofoniški vakarai, Rygos muzikinio teatro trupės „Ginger and Fred“ miuziklas „Edit Piaf“. Miesto neaplenks ir tradicinis X kino festivalis „Europos kinas ir dieną, ir naktį“.
Balandis bus skirtas Danijai su tradiciniu tarptautiniu H.K.Anderseno lėlių teatrų festivaliu, danų keramika ir kitais vaikams ir jaunimui bei suaugusiems kultūros vartotojams skirtais renginiais. Gegužę Panevėžyje karaliaus Norvegijos ir Švedijos kūrėjų darbai. Birželis bus skirtas trims Baltijos šalims , Lietuvai, Latvijai ir Estijai. Karščiausias metų mėnuo liepa parinktas Lotynų Amerikos šalių, Ispanijos , bei Portugalijos kultūroms.
Italija, slavų ir germanų kalbų grupėms atstovaujančių kitų šalių kultūrinius renginius papildys tradiciniai, ne pirmus metus Panevėžį garsinantys simpoziumai, festivaliai. Dailės galerija surengs jubiliejinį, XX Tarptautinį Panevėžio keramikos simpoziumą. Jo metu akcija „Lipdo visas miestas“ suteiks šansą visiems norintiems sukurti savo keramikos kūrinį.
Vasarą vyksiančiame tarptautiniame liaudies šokių festivalyje „Pasaulio folkloras“ pasirodys keliolikos šalių liaudies meno kolektyvai. Tarp jų bus ir tolimųjų šalių – Kinijos, Tailando šokėjai.
Šalia tradicinių renginių – ir nauji
Pirmą kartą mieste bus surengtas J.Miltiniui skirtas teatrų festivalis „Bojour, Maestro“. Tuomet Laisvės aikštė pavirs Paryžiaus Monmartru, o teatre šalies ir užsienio teatrai parodys savo atvežtus spektaklius.
Naujas tarptautinis stiklo simpoziumas, pavadintas „Glassjazz“ panevėžiečio stiklo menininko Remigijaus Kriuko studijoje sujungs garsių stiklo menininkų vakarus su džiazo muzika.
Birželį be tradicinių Joninių miestiečiai bus pakviesti linksmintis ir Vasarvidžio šventėje. Į ją įsilies Varinių pučiamųjų orkestrų festivalis „Baltijos dūdos“. Vasarvidžio šventės organizatoriai pakvies į skaniausio pyrago konkursą, sieks ilgiausios lino staltiesės rekordo.
Panevėžyje visus metus paženklins gausybė kultūrinių renginių, skirtų įvairaus amžiaus miestelėnams. Jų organizatoriai tikisi, kad su kaupu pateisins miestui patikėtą Kultūros sostinės vardą.