Vilniuje, „Multikino“ kino centre, trečiadienį 19 val. Vokiško kino dienas pradės tragikomiška satyra – režisierės Fraukes Finsterwalder „Tamsioji pusė“ („Finsterworld“, 2012/2013). Tai tarsi mozaika, susidedanti iš įvairių atskirų ir tarpusavyje netikėtai susisiejančių istorijų. Jos kupinos stiprių dialogų ir atskleidžia tam tikrus Vokietijos istorijoje, identitete ir visuomenėje glūdinčius stereotipus. Atidaryme dalyvaus ir po filmo peržiūros su žiūrovais bendraus filmo prodiuseris Philippas Wormas. Įprasti filmų seansai Vilniuje bus rodomi „Pasakos“ ir „Skalvijos“ kino teatruose.
Labai svarbus Vokiško kino dienų akcentas – režisieriaus Ricko Ostermanno filmas „Vilko vaikai“ („Wolfskinder“, 2013). Filme įtaigiai ir jautriai vaizduojama vokiečių vaikų iš buvusių Rytprūsių teritorijos odisėja į Lietuvą. Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui ir prasidėjus žiauriai sovietų okupacijai jie čia ieško duonos kąsnio.
Lietuvos žiūrovas atpažins filme lietuviškus peizažus – didžioji dalis scenų buvo filmuotos Lietuvoje, taip pat ir lietuvių aktorius, vaidinančius lietuvių partizanus, ūkininkus bei rusų kareivius. Filmo pristatyti į Lietuvą atvyks ir pats režisierius, kurio motinos šeima yra kilusi iš buvusios Rytų Prūsijos ir buvo persekiojama kraštą okupavusių rusų. R.Ostermannas nuo kovo 4 iki 6 d. dalyvaus susitikimuose su žiūrovais Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Kovo 4 d. jis taip pat ves kūrybines dirbtuves „Pasakojimas be dialogų“ Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentams.
Šiųmetinės Vokiško kino dienos išsiskiria savo gausia pasiūla jaunam žiūrovui bei pagrindinius vaidmenis atliekančiais jaunais aktoriais. Vertėtų atkreipti dėmesį į pagal Vokietijoje itin didelės sėkmės sulaukusį Alinos Bronsky bestselerį pastatytą kino filmą „Šukparkis“ (Scherbenpark, 2011/12) apie paauglės, gyvenančios socialinės rizikos aplinkoje, kovą dėl išlikimo. Vokiško kino dienų proga į Vilnių atvyks ir su žiūrovais po filmo peržiūrų vasario 27 d. kino teatre „Pasaka“ ir vasario 28 d. kino teatre „Skalvija“ bendraus filmo kūrimo procese dalyvavusi radijo ir televizijos kanalo „Südwestrundfunk“ (SWR) redaktorė Stefanie Gross.
„Vokiškas kinas dažniausiai nagrinėja tas temas, kurios vienaip ar kitaip liečia kiekvieną iš mūsų, – sakė Goethe’s instituto Lietuvoje vadovė Johanna M. Keller. – Žiūrėdami filmus žiūrovai susimąsto apie rimtus dalykus, tačiau kino salę vis dėlto palieka su šypsena lūpose. Mūsų horizontas prasiplečia ir pažiūrėję filmą mes turime galimybę kitaip pažvelgti į tam tikrus savo kasdienybės aspektus. Tai ir yra stiprioji vokiško kino pusė.“
Įvairios programos Vokiško kino dienos šiais metais žiūrovų dėmesį bando atkreipti jau pernai įsiminusiomis smalsiomis animacinėmis akytėmis. Šiais metais jos klausia: "Kommst Du?" ("Ar ateisi?").