A.Bialobžeskis yra neabejingas poezijai, ją mėgsta ir jaučia, emocionaliai skaito ir dainuoja. Aktorius įsitikinęs, kad „poezija aktorystei – geras urvas. Gali surasti ten emocijų, kurios tau reikalingos, ir asociatyviai sukurti siužetą. Ir žmonės gerai klauso poeziją. Turime brangakmenį ir vertiname jį. Gerai, kad ne masiškai.“
A.Bialobžeskio pažintis su poezija prasidėjo studijuojant, kai susipažino su bendrakursiu poetu Alvydu Šlepiku. Bendraudamas su juo būsimasis aktorius pateko į poezijos vidų, matė, kaip ji kuriama. Nuo to laiko aktorius pamėgo važinėti su poetais, klausytis, kaip jie patys kalba apie poeziją.
„Poetams nepatinka, kaip jų eilėraščius skaito aktoriai. Kai jie pradeda apie tai kalbėtis, nusisuku į langą arba apsimetu, kad pats esu poetas“, – atviravo menininkas.
Pirmą kartą viešai A.Bialobžeskis pasirodė 1993 metų sausį - skaitė Sigito Gedos eilėraščių ciklą „Nakties žiedai“ Menininkų rūmuose (dabartinėje Prezidentūroje).
Poetas Rimvydas Stankevičius, su kuriuo A.Bialobžeskis kūrybiškai bendradarbiauja jau kone dvidešimt metų, taip apibūdina aktorių: „Andriaus išskirtinumas tas, kad jis poezijos knygą į rankas ima ir eiles skaito ne tam, kad išsirinktų, ką deklamuoti scenoje. Poezija yra natūrali jo pasaulio dalis, padedanti įdomiau, giliau, visavertiškiau gyventi. Neabejoju, kad poezija maitina ir jo aktorinį meną.“
Programoje „Aš pažinau karalių tavyje“ visi neabejingi poezijai išgirs mėgstamų poetų eiles, o talentingąjį aktorių atras iš naujo – romantišką, artimą, nuoširdų, net kiek sentimentalų.
„Poezija – pozityvi niša. Nemėgstu jos skaityti nuo scenos. Geriau, kai būna lygu, esu arčiau žiūrovų. Tada kartu valandą klaidžiojame po eilėraščių galaktikas. Labai gera savijauta būna po to. Laisvumas. Pakylėjimas“, – prisipažino menininkas.
A.Bialobžeskio poezijos vakaras „Aš pažinau karalių tavyje“ kovo 9 d. 15 val. Baisogalos dvaro Kolonų salėje.
