Spektaklį kuria choreografas Aurelijus Liškauskas, režisierius Ramūnas Kaubrys. Šokio spektakliui libretą sukūrė rašytoja, aktorė ir režisierė Birutė Mar. Pasak jos, kuriant libretą, norėjosi išskirti tas romano linijas, kurias prasmingiausiai galėtų perteikti šokis, pajėgus apnuoginti žmogaus vidinio pasaulio prieštaras – apie tai prabilti universalia kūno, širdies kalba.
„Artimiausios pasirodė šios V. Mykolaičio-Putino kūrinio temos: savojo pašaukimo ieškojimo ir žmogiškos meilės pažinimo kelias, per kurį kiekvienas pažįstame, atrandame Dievą ir save,“ – teigia B.Mar.
Pasak choreografo A.Liškausko, imdamasis inscenizuoti kūrinį, jis galvojo ne tik apie idėjinius, bet ir apie racionalius dalykus.
„Manau, jog šis spektaklis turi galimybę sudominti tiek vyresniąją, tiek ir jaunesniąją kartą, moksleivius. Taip, „Altorių šešėly“ savaime yra reklama, tačiau atsakomybė nuo to nekinta – tai egzaminas ir prieš žiūrovą, ir prieš save patį“, – pasakojo choreografas, spektaklyje kuriantis ir pagrindinį Liudo Vasario vaidmenį.
Spektaklyje skambės muzika nuo Antano Šabaniausko iki Zbignewo Preisnerio, Olafuro Arnaldso, Grego Haineso ir kitų šiuolaikinių kompozitorių kūrinių.
„Spektaklyje bus klasikinio baleto, sportinių, neoklasikinių šokių, tango elementų. Šiek tiek erdvės palikta ir improvizacijai - seminarijos, pokarinio Kauno, mirties atmosferos leis šokėjų jausmams diktuoti formą“, – sakė choreografas A.Liškauskas.
Kostiumus ir scenografiją spektakliui kūrė dailininkė Iveta Ciparytė. Scenoje matysime bažnytinės atributikos – sutanų, klauptų, altorių, kryžių – ir stilizuotus, romano sukūrimo laikmetį atliepiančius kostiumus. Scenografija, anot jos, yra tamsi, tačiau lengva, medžiaginė, plazdanti.
„Altorių šešėly“ šoka visa Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto trupė, papildyta keletu kviestinių atlikėjų. Liudo Vasario vaidmenis kuria A.Liškaukas bei Mantas Černeckas. Scenoje taip pat šoks Aušra Krasauskaitė, Beata Molytė-Kulikauskienė, Inga Briazkalovaitė, Ana Buchovska-Zamulskienė, Gintaras Visockas, Ričardas Jankevičius ir kiti.
1933-aisiais metais parašytas V. Mykolaičio-Putino kūrinys ilgą laiką buvo saugomas nuo bet kokių bandymų jį ekranizuoti, inscenizuoti. „Taip nesunku nukrypti į banalumą“, – sakydavo knygos autorius. Tik po 1992 metų pasibaigusio autoriaus teisių galiojimo atsirado ir pirmosios romano „Altorių šešėly“ sceninės versijos - Alytaus miesto teatre bei Knygos teatre.
