Nuo 2000 m. kasmet vykstantis konkursas rengiamas Akademinio skautų sąjūdžio Vydūno fondo (Čikaga) iniciatyva, talkinant Studentų skautų organizacijai.
Šiųmetiniame konkurse, kuris vyks balandžio 27 dieną nuo 12 valandos, varžysis 8 LMTA Dainavimo katedros studentės. Laureačių koncertas prasidės 18 valandą.
Jaunoms talentingoms dainininkėms Vydūno fondas įsteigė tris premijas, taip skatindamas jaunimą siekti scenos aukštumų bei primindamas turtingą lietuvių vokalo meno istoriją, kurios viena ryškiausių veikėjų buvo Vincė Jonuškaitė-Zaunienė.
Konkurso reikalavimai tradiciškai išlieka tie patys. Dainininkės turi padainuoti: XVII–XVIII a. ariją, XIX–XXI a. ariją, romansą, originalų XX–XXI a. lietuvių kompozitoriaus kūrinį ir lietuvių liaudies dainą. Konkursantes vertins komisijos pirmininkė Birutė Vizgirdienė, prof. Sigutė Stonytė, Jolita Buzaitytė-Kašalinienė, Irena Zelenkauskaitė, Giedrė Kaukaitė.
I-osios vietos nugalėtojai bus skirtas 2 tūkst. litų prizas, II-osios – 1 tūkst. litų, III – 500 litų apdovanojimas.
Šio konkurso laureatėmis yra tapusios žinomos solistės Julija Stupnianek, Joana Gedmintaitė, Asmik Grigorian, Raminta Vaicekauskaitė, Ona Kolobovaitė bei kt. Vincės Jonuškaitės-Zaunienės gyvenimas buvo intensyvus ir kupinas netikėtų vingių. Iš gimtinės Subačiuje, Panevėžio apskrityje, Vincės Jonuškaitės šeimą likimas buvo nubloškęs į Voronežą (Rusija), vėliau jie sugrįžo į Lietuvą, kur Vincė baigė mokytojų kursus, dirbo pradžios mokykloje, vėliau Žemės ūkio ministerijoje.
Įgijusi dainavimo pradmenis, ji pradėjo dalyvauti koncertuose ir 1919 m. jau dainavo Miko Petrausko operoje „Birutė“ Vaidilutės vaidmenį. Muzikas Kazimieras Viktoras Banaitis po to spaudoje atkreipė visuomenės dėmesį į sodrų jos mecosopraną, ir tuoj buvo surinkta lėšų dainininkės studijoms paremti.
1920 m. V. Jonuškaitė įstojo į Berlyno valstybinę aukštąją muzikos mokyklą. 1923 m. persikėlė į Romą ir toliau studijavo pas Einarą Feyringą. 1925 m. koncertavo Romos filharmonijos salėje. 1925 m. pavasarį pirmą kartą viešai koncertavo Palangoje, o gruodį debiutavo Piotro Čaikovskio „Pikų Damoje“ su Polinos vaidmeniu. Kurį laiką dainavusi operoje, dar studijavo Milane; vėliau, 1928 m., studijavo pas prof. M. Sammarco. Iki 1944 m. V. Jonuškaitė dainavo Kauno Valstybės Teatro operoje, žavėdama vaidyba bei išraiška. Sukūrė 47 operų vaidmenis, propagavo lietuvių liaudies dainas.
Dainininkė buvo apdovanota „Renaissance Francaise“ draugijos aukso medaliu (1934 m.), Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordinu (1935 m.). Apie 1938 metus Vincė Jonuškaitė tapo Studentų Skaučių Draugovės garbės nare.
Vydūno fondas įkurtas 1952 m. Čikagoje, JAV. Fondas jau 60 metų remia lietuvius studentus, jaunimo organizacijas ir leidžia knygas istorinėmis temomis.
