Koncerte skambės Felixo Mendelssohno (1809-1847), „Rimtosios variacijos“ op. 54 (1841) ir Levo Abeliovicho (1912-1985) Penkios pjesės fortepijonui (1979) bei Penkios dainos Maksimo Bahdanovičiaus žodžiais (1956).
V.Stahievitchius mokėsi Nacionaliniame muzikos koledže, o vėliau Baltarusijos valstybinėje muzikos akademijoje pas profesorę Zoją Kačarskają. Nuo 16 metų, tapęs tarptautinio Stasio Vainiūno pianistų konkurso laureatu, koncertavo daugelyje Baltarusijos ir užsienio šalių miestų kaip solistas, su orkestrais ir įvairiais kameriniais ansambliais, yra grojęs D. Britanijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Belgijoje, Meksikoje, Norvegijoje, JAV ir kitose šalyse.
V.Stahievitchius yra išleidęs keletą CD su F.Schuberto ir S.Prokofjevo muzika, yra tapęs daugkartiniu Baltarusijos vyriausybės specialiojo fondo jauniesiems talentams remti stipendininku, yra dalyvavęs tarptautiniuose festivaliuose ir meistriškumo kursuose, kuriuos vedė Borisas Petrushansky, Leonas Fleisheris, Jerome Rose, Dmitry Rachmaninov ir kiti pianistai.
V.Stahievitchius taip pat yra tarptautinio Emmanuelio Durlet pianistų konkurso Antverpene laureatas (2001), Europos Sąjungos Arcangelo Spreranzos pianistų konkurso laureatas (2005), pelnė diplomus tarptautiniuose pianistų konkursuose Minske (2005), Čekijoje (2006), Olandijoje (2007).
V.Stahievitchiaus repertuarą sudaro įvairių epochų – nuo senosios iki šiuolaikinės muzikos – kūriniai, tačiau labiausiai pianistas mėgsta skambinti romantizmo ir rusų kompozitorių kūrinius (Chopiną, Brahmsą, Rachmaninovą, Prokofjevą).
Nuo 2004 m. V. Stahievitch gyvena Amsterdame, ten mokėsi pas Håkon Austbø ir Naumą Grubertą.
