W.A.Mozarto „Requiem“ autorystės peripetijos
W.A. Mozarto „Requiem“ – vienas gražiausių ir populiariausių gedulingųjų muzikos kūrinių. Sykiu tai problemiškiausias W.A.Mozarto kūrinys autorystės požiūriu. Kompozitorius nespėjo jo pabaigti, po mirties 1791 m. kūrinį užbaigė Franzas Xaveras Süssmayeris. Kiek šios muzikos parašė pats W.A.Mozartas, o kiek – šis ir kiti kompozitoriai, nėra tiksliai žinoma.
W.A.Mozarto kūrybos tyrinėtojai ginčijasi lig šiolei, tačiau priimta remtis Austrijos valstybinėje bibliotekoje saugomu W.A.Mozarto rankraščiu, iš kurio sprendžiant W.A.Mozartas pats spėjo pabaigti ir orkestruoti Introitus dalį. Tenyra ir jo ranka rašytas gana detalus Kyrie dalies eskizas, taip pat Dies irae sekvencija, aštuoni pirmieji Lacrimosa taktai bei Ofertorium. Visa kita – greičiausiai F.X.Süssmayerio autorystė.
Visdėlto niekas negali paneigti, kad W.A.Mozarto rankraščio lapų būta daugiau, galbūt jie pražuvę. Tačiau F.X.Süssmayeris W.A.Mozarto užsakovui, grafui Franzui von Walseggui rašė, kad Sanctus ir Agnus Dei dalis sukūrė jis pats.
Čia susiduriame su dar kitais keblumais. Grafas W.A.Mozartui „Requiem“ užsakė anonimiškai, per tarpininką. Kūrinys buvo skirtas pagerbti jo velionės žmonos atminimą. Kodėl jis neužsakė „Requiem“ W.A.Mozartui oficialiai?
Kai kurie istorikai spėja, kad F.von Walseggas rengėsi pats pasisavinti kūrinio autorystę, nes jo bandymai rašyti muziką buvo žinomi, taip pat sklido gandai, kad jis paslapčia užsakydavo kompozitoriams kūrinius ir dosniai sumokėdavo mainais už tylėjimą, kai pasisavindavo jų autorystę. Gali būti, kad „Requiem“ jis taip pat rengėsi pristatyti kaip savo dedikaciją žmonos mirties metinėms. Tačiau tokias užmačias sužlugdė diplomatas ir mecenatas Gottfriedas van Swietenas, 1793 metais suorganizavęs „Requiem“ atlikimą, už kurį surinktos lėšos buvo skirtos paremti W.A.Mozarto našlę Constanzą.
Kodėl Constanza taip rūpinosi kūriniu, siūlydama jį užbaigti ne tik F.X.Süssmayeriui, bet ir kitiems kompozitoriams? Veikiausiai todėl, kad užsakydamas kūrinį grafas W.A.Mozartui sumokėjo tik pusę sumos, likusioji turėjo būti išmokėta užbaigus kūrinį. Constanzai reikėjo pinigų, todėl ji dėjo visas pastangas, kad„Reuqiem“ partitūra būtų užbaigta ir įteikta grafui.
Tad klausimas, kas ir kiek prikišo nagus prie nebaigtojo paskutinio W.A.Mozarto kūrinio, taip ir lieka iki galo neišaiškintas. Vis dėlto koncertinėje praktikoje įsitvirtino kūrinio priskyrimas išimtinai W.A.Mozartui. Niekas niekada neskelbia, kad bus atliekamas Mozarto-Süssmayerio ar Mocarto-von Eyblerio (ar dar kurio kito galimai pridėjusio savo plunksną) „Requiem“.
W.A.Mozarto „Requiem“ išlieka vienu gražiausių šio žanro pavyzdžių ir stiliaus eklektiškumu jį vargiai apkaltinsi.
Subūrė jaunų vokalistų komandą
Atlikti kūrinį G.Rinkevičius pasikvietė jaunus solistus, iš kurių didžiausią patirtį turi Joana Gedmintaitė – LNOBT artistė ir Vilniaus miesto operos pastatymų dalyvė. Karjerą pradėjusi kaip lyrinis sopranas, pastaruoju metu dainininkė imasi išskirtinio meistriškumo reikalaujančių koloratūrinių partijų. Šį sezoną ji įspūdingai pasirodė kaip Rozina naujajame Gioacchino Rossini operos „Sevilijos kirpėjas“ pastatyme.
Ieva Prudnikovaitė po studijų Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje savo profesinį gyvenimą susiejo su Eseno operos teatru Vokietijoje, tačiau jos išpuoselėtą, techniškai paslankų mecosopraną galima išgirsti ir Dalios Ibelhauptaitės pastatymuose Vilniaus miesto operoje, ir atliekant savo įspūdingiausią vaidmenį Karmen to paties pavadinimo George‘o Bizet operoje LNOBT. Dainininkė mėgsta eksperimentuoti roko ir popmuzikos projektuose.
Skirtingus stilius mėgsta ir Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistas bei popmuzikos grupės „El Fuego“ narys Tomas Pavilionis. Jį galima išgirsti ir LNOBT spektakliuose, o naujausias darbas, suteikęs reikšmingos patirties ir atskleidęs kitokį dainininko amplua, – Kornetas to paties pavadinimo Onutės Narbutaitės operoje LNOBT.
Liudas Mikalauskas – vienas populiariausių, daugiausia koncertuojančių jaunosios kartos operos artistų, intensyvią koncertinę veiklą, dalyvavimą televizijos muzikiniuose projektuose derinantis su solisto darbu Kauno muzikiniame teatre. Boso vaidmenis jis kuria ir kituose Lietuvos teatruose, o pastaruoju metu yra kviečiamas dirbti Vokietijos, Danijos ir Švedijos teatruose.
Koncerte giedos Kauno valstybinis choras, vadovaujams Petro Bingelio, diriguos LVSO meno vadovas ir vyr. dirigentas G.Rinkevičius.
W.A.Mozarto „Requiem“ skambės birželio 14 d. 20 val. Vilniaus paveikslų galerijos kieme (Didžioji g. 4).
