Reikiamų dokumentų, taip pat ir asmens sutikimo būti pasiūlytu
į Kultūros tarybos narius ministerija laukia iki birželio 27
dienos. Pasiūlymus gali teikti tiek juridiniai, tiek fiziniai asmenys.
Konkurso nuostatuose rašoma, kad Kultūros tarybos nariu gali
būti siūlomi asmenys, dėl savo pasiekimų kultūros ir (ar) meno
srityse žinomi Lietuvoje, turintys ne mažesnę kaip penkerių metų
patirtį įgyvendinant kultūrinius projektus.
Pretendentai taip pat privalo turėti žinių ir gebėjimų,
„padedančių siekti Lietuvos kultūros tarybai keliamų tikslų ir
įgyvendinti jos funkcijas“, turi būti nepriekaištingos
reputacijos, t.y. negali turėti galiojančio teistumo.
Pretendentais taip pat negali būti kultūros ir meno
organizacijų vadovai ir rinkėjai.
Kaip BNS sakė V.Braziūnas, šios pareigos būtų tinkamesnės
akademinio pasaulio atstovams, o ne kūrėjams, koks jis yra,
mat dirbant taryboje jam teko stabdyti visą kūrybinę veiklą.
„Viena vertus, šios pareigos surijo visą laiką.
Kitas vertus, jų negali eiti žmogus, kuris pats
aktyviai kuria, reiškiasi. Taryba faktiškai monopolizavo kultūros
finansavimą, sujungė Kultūros rėmimo fondo ir ministerijos
programas. Todėl toks žmogus, kuris gyvena vien iš literatūros ir to,
kas su ja susiję, faktiškai negali niekur dalyvauti“, – sakė jis.
Anot V.Braziūno, teisiškai interesų konflikto nariui, kuris
teikia projektus Kultūros tarybos finansavimui gauti, nekyla, tačiau
sudėtinga būtų atlaikyti kolegų spaudimą, jei finansavimas būtų
paskirtas ne jiems, o tarybos atstovui.
„Turi nusišalinti nuo bet ko, kas gali būti susiję su tavimi,
su tavo gimine, negali būti jokios organizacijos vadovas.
Manau, kad čia galėtų dirbti tik akademinis žmogus, kuris
viešojoje erdvėje nesireiškia. Aš turėjau save suspenduoti.
Net savo knygą iš Rašytojų sąjungos leidyklos atsiėmiau.
Dabar, kai aš jau „normalus žmogus“, galėsiu vėl su visais
konkuruoti“, – sakė V.Braziūnas.
Kultūros tarybą sudaro 11 narių.