Teatralizuotą kostiumų pristatymą po atviru dangumi kuria režisierė ir choreografė Agnija Šeiko, muziką jam parašė kompozitorius Antanas Jasenka, rašo „Lietuvos rytas“.
Dirbo būrys specialistų
Sumanymą atkurti visą senovės baltų genčių nešioseną daug metų puoselėjo archeologė Daiva Steponavičienė. 2009-aisiais jos iniciatyva, bendradarbiaujant su Lietuvos liaudies kultūros centru, buvo sukurta pirmoji lietuvių genties archeologinių kostiumų kolekcija. Ji pristatyta Tūkstantmečio dainų šventėje.
Dabar atkurti jau septynių baltų genčių kostiumai. Juos rekonstravo visas būrys meistrų, o bene didžiausias krūvis teko Lietuvos liaudies kultūros centro tekstilės dizainerei Danutei Keturakienei.
Jai reikėjo perprasti šimtmečių senumo audimo būdus, atkurti audinio storį, sukrumą, net siūlų skaičių viename kvadratiniame centimetre, tunikas, sijonus sumeistrauti be jokios siūlės, kaip tai sugebėdavo senųjų laikų audėjos, kraštus užbaigti vytinėmis juostelėmis.
Tačiau archeologinio kostiumo komplektas - ne tik drabužiai. Tai ir avalynė, odinė galanterija, ginklai, papuošalai. Tad darbo užteko visiems.
Šaltinis - įkapės
Seniausių mūsų protėvių dėvėtus drabužius specialistai galėjo atkurti tik remdamiesi archeologijos mokslo duomenimis, konkrečiai - iš įkapių.
Laidotuvės, kad ir kaip paradoksaliai skambėtų, tai tam tikra šventė - gentainiai išlydėdavo mirusiuosius vilkinčius šventinius ar apeiginius drabužius, pasipuošusius papuošalais.
„Tekstilės išlikę labai mažai, tik lopinėliai, - guodėsi D.Keturakienė. - Bet gerai, kad dabartiniai reagentai leidžia nustatyti, kokia buvo audinių spalva. Galiu pasakyti: mūsų protėviai neatrodė kaip pilki cepelinai. Jau I-IV amžiuje aptinkama mėlynos, raudės spalvos audinių. Spalvingesni greičiausiai buvo išeiginiai drabužiai, o kasdieniai - santūresni.“
Puošeivos - kuršiai
Senuosius drabužius specialistai rekonstravo pagal laikotarpius: geležies amžiaus, romėniškosios, vikingų bei viduramžių epochos.
Antai I-IV a. visų genčių kostiumai panašūs: visi jie vilnoniai, audimas - dvinytas, į maišą panašūs marškiniai, kiek storesnė viršutinė tunika, lankinės segės drabužiams susegti.
V-VIII a. atsiranda lino, nors dar nebalinto, IX-XII a. - trapecijos formos, liemenį paryškinančios suknelės, pasaginės segės - pirmosios sagos, sudėtingesnis rombinis audimas.
Nors archeologinė medžiaga fragmentiška ir nustatyti regioninius senojo kostiumo ypatumus nelengva, D.Keturakienė sako, kad jai labiausiai patinka kuršių drabužiai: jau seniausiais laikais jie dabinosi sidabriniais papuošalais, dėvėjo žalvariu puoštas kepuraites.
Lietuviai tuomet buvo kuklesni, tenkinosi geležinėmis smeigėmis, sagėmis, apyrankėmis rankogliams suimti.
Baigė ilgai trukusį darbą
Prie kostiumo atkūrimo prisidėjo archeologė D.Steponavičienė, archeologas juvelyras Evaldas Babenskas, juos gamino grupė geriausių Lietuvos meistrų: audėjų, apavo konstruktorių, juvelyrų, kalvių.
Kolekciją sudaro jaunų merginų bei vaikinų, ištekėjusių moterų bei vyrų, skirtingais metų laikais dėvimi drabužiai.
„Baltų genčių kostiumai - tai galutinis lietuviško drabužio istorijos potėpis. Prieš kelerius metus pradėję istorinio kostiumo atkūrimo darbus, iš įvairiausių detalių - daugiausia audinio skiaučių, papuošalų ir aksesuarų - surinkome jo ištakas menantį istorinį baltų genčių drabužį. Dainų šventės proga dovanosime šią mūsų visų šaknis menančią kolekciją ir reginį“, - džiaugėsi D.Keturakienė.
Panaudos visas Valdovų rūmų erdves
Per specialiai vakaro sutemoms kuriamą pristatymą, liepos 4-ąją Valdovų rūmų kieme prasidėsiantį 22 valandą, bus pristatyti net 56 baltų genčių kostiumai.
Skirtingų genčių pristatymuose vyraus vis kita nuotaika ir simboliai. Sėlių gentis bus pristatyta šokiu, muzika ir poezija, bus išskirtas medus kaip bičiulystės simbolis. Kuršiai į sceną įžengs nešini žibintais, simbolizuojančiais iš jūros grįžtančių žvejų laukimą.
Kostiumams pristatyti bus panaudoti rūmų balkonai, bokštai, kurie, nuspalvinti 3D projekcijų, taps scenografijos dalimi. Pastatyme dalyvaus Klaipėdos jaunimo teatro aktoriai, moderniojo šokio šokėjai ir Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos studentai, kurie įkūnys septynių baltų genčių atstovus.
Kiekvienos genties kolekciją sudaro aštuoni - 4 moterų ir 4 vyrų - kostiumai. Bus pristatomi ir skirtingais metų laikais dėvimi drabužiai. Itin svarbios detalės - nuo žiedo ant mažojo piršto iki tam tikrai genčiai būdingo apavo, specifinio audinio ir jo spalvos.
Reginyje dalyvaus pripažinti šalies atlikėjai - saksofonininkas Petras Vyšniauskas, perkusininkas Arkadijus Gotesmanas, choras „Brevis“, Vytauto Didžiojo universiteto kamerinis orkestras, pučiamųjų kvintetas, aktorius Vaidotas Martinaitis, šiuolaikinio šokio šokėjai Aušra Krasauskaitė, Darius Berulis, Mantas Stabačinskas, Marius Pinigis, Petras Lisauskas.
Vienintelį baltų genčių kostiumų kolekcijos pristatymą galės išvysti vos pusantro tūkstančio žiūrovų - tiek telpa Valdovų rūmų kieme.
