Senoji XVIII a. vidurio Žemaičių Kalvarijos krikštykla garsėja ir grožiu, ir istorija. Įspūdingas indas yra išdrožtas iš liepos ir ąžuolo medžio, puoštas drožiniais, metalo detalėmis, polichromija. Jis yra paauksuotas ir sidabruotas.
Kurį laiką Žemaičių Kalvarijos krikštyklos pėdsakai buvo prapuolę, manyta, kad XX a. pradžioje jau nebenaudojamas reikmuo pražuvo per karą. Tačiau 1998 m. dailėtyrininkė Marija Matušakaitė savo knygoje „Senoji medžio skulptūra ir dekoratyvinė drožyba Lietuvoje“ (1998) paskelbė Vytauto Didžiojo karo muziejaus fonduose rastų, 1951 m. iš Žemaičių Kalvarijos bažnyčios gautų skulptūrų „Kristaus krikštas“ ir „Adomas“ nuotraukas. Kitų krikštyklos elementų muziejuje nebuvo, tačiau netrukus jie aptikti tarp bazilikos lobyne slėptų kūrinių. Čia išsaugotas pagrindinis krikštyklos korpusas ir Ievą vaizduojanti skulptūra.
Iš skirtingų vietų surinktos krikštyklos detalės keletą metų buvo restauruojamos Prano Gudyno restauravimo centre, auksuojamos Arvydo Paulionio dirbtuvėse, o šiuo metu naujam gyvenimui prikeltas žymus kūrinys pristatomas Bažnytinio paveldo muziejuje.
Krikštyklą sudaro skulptūrinė grupė, kurios centre – prie pagrindo plokštės pritvirtintas Rojaus medžio kamienas su jį apsivijusiu žalčiu. Ant kamieno, vainikuojamo šakelėmis su lapais ir auksiniais obuoliais, užkelta dangčiu užveriama didelė apskrita krikštyklos taurė, į kurią buvo įstatomas metalinis dubuo su švęstu vandeniu. Abipus medžio yra dvi skulptūros: kairėje – Adomas su kastuvu, dešinėje – sėdinti Ieva. Ant krikštyklos taurės dangčio pritvirtintos dvi Krikšto scenos figūrėlės – priklaupęs Jėzus ir stovintis šv.Jonas Krikštytojas. Lietuvoje išliko labai nedaug medinių barokinių krikštyklų. Ši yra vienintelė tokios sudėtingos kompozicijos ir ikonografijos.
Sapiegų mauzoliejuje, šalia garsių lobynų, trijose vitrinose rodomos Lietuvos bažnyčios regalijos – penki kryžiai ir vienas žiedas, kuriuos dėvėjo Lietuvos istorijai reikšmingi asmenys. Puošniausias – Kauno šv.apaštalų Petro ir Povilo arkikatedros bazilikos kapitulos kryžius su grandine – priklausė rašytojui kanauninkui Juozui Tumui-Vaižgantui (1869–1933). Yra žinoma, kad pirmasis J.Tumo-Vaižganto Žemaičių vyskupijos kapitulos kryžius buvo pavogtas apiplėšus kanauninko butą. Gavęs honorarą už „Pragiedrulius“, rašytojas po kelerių metų nusprendė atkurti regaliją. Pats nupiešęs ir lietuvišku Vyčiu patobulinęs kryžiaus projektą 1924 m. jis nusiuntė garsiam diplomatui, o šis užsakė kūrinį Jacobo Leserio juvelyrų dirbtuvėse Miunchene.
Kryžius yra auksinis, puoštas emaliu, su šv.apaštalų Petro ir Povilo, taip pat šv.Jono Nepomuko atvaizdais. Eksponuojamas ir auksinis Žemaičių vyskupijos kapitulos kryžius, priklausęs garsiam teologui, profesoriui, Žemaičių vyskupijos prelatui Blažiejui Čėsniui (1884–1944); taip pat Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros kapitulos kryžius ir žiedas, priklausę prelatui Jonui Maciejauskui (1878–1938); Kaišiadorių vyskupijos kapitulos kryžius, kurį dėvėjo kompozitorius ir muzikologas prelatas Teodoras Brazys (1870–1930); taip pat naujasis Vilkaviškio vyskupijos kapitulos kryžius, kurį 1995 m. iš sidabro, žalvario ir emalio sukūrė juvelyras Kazimieras Simanonis.
Senoji Žemaičių Kalvarijos bazilikos krikštykla į Žemaitiją sugrįš 2017 metais, kai žemaičiai švęs 600 metų Krikšto jubiliejaus renginių pabaigą. Lietuvos dvasininkų regalijos bus eksponuojamos iki 2016 metų rudens.
