Sapiegų rūmų restauravimo darbuose – dar vienas žingsnis

Šiuo metu restauruojamuose Vilniaus Sapiegų rūmuose, visą XVIII šimtmetį vadintuose vienais gražiausių, puošniausių Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, baigti sienų tapybos konservavimo darbai. Jais sustabdytas antrajame šio pastato aukšte rastų unikalių XVII a. baroko stiliaus piešinių irimas, o kruopščiai nuvalyti tapybos fragmentai dėl rišamųjų medžiagų poveikio išryškėjo, atsiskleidė.

Visą XVIII a. vienais gražiausių Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje vadinti Vilniaus Sapiegų rūmai šiuo metu restauruojami,<br>D.Umbraso nuotr.
Visą XVIII a. vienais gražiausių Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje vadinti Vilniaus Sapiegų rūmai šiuo metu restauruojami,<br>D.Umbraso nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

lrt.lt

Jun 23, 2014, 2:10 PM, atnaujinta Feb 12, 2018, 2:17 PM

Išlikę sieninės tapybos plotai buvo atidengti 2012–2013 metais atliekant statybos tvarkybos darbus. Dekoro fragmentus užkonservuoti, taip apsaugoti nuo tolesnio irimo patikėta Juozui Algirdui ir Daumantui Tomui Pilipavičiams. Pripažinti restauratoriai sutvirtino tapybai naudotus dažus bei po dekoru esantį tinko sluoksnį, nauju tinku užglaistė XIX–XX a. čia dirbusių statybininkų plaktukų paliktas skyles.

Atlikti darbai – pirmojo Sapiegų rūmų restauravimo projekto, įgyvendinamo Kultūros paveldo departamento, etapo dalis. Jo metu jau buvo restauruotas pastato tūris, atkurta baroko laikotarpio planinė struktūra, sunaikinta XIX–XX a. Šiuo laikotarpiu iškilę karališkos prabangos baroko stiliaus rūmai buvo nesyk perstatomi mėginant pakeisti jų pirminę paskirtį.

Apie tai pasakodamas architektas Evaldas Purlys nurodė, jog iš neseniai konservuotų tapybos fragmentų bei išlikusių lipdinių, įmantrumu kadaise galėjusių prilygti Petro ir Povilo bažnyčios lipdybiniam dekorui, nesunku suprasti, kad jos statytojams buvo itin svarbus rūmų reprezentatyvumas.

Pagrindinė antrojo aukšto erdvė buvo skirta priimti aukščiausius respublikos asmenis ir be užuolankų jiems priminti, jog lankosi vienos įtakingiausių valstybių valdose. 

1809 m., po paskutinio Abiejų Tautų Respublikos padalijimo Lietuvai patekus į carinės Rusijos sudėtį, rūmuose buvo įsteigta karo ligoninė. Per ateinantį šimtmetį mėgindami pastatą pritaikyti jam svetimai funkcijai darbininkai erdvias patalpas skaidė naujomis sienomis, buvo susiaurintos ypač plačios langų angos, pro kurias dar labiau išryškindama prabangą plūsdavo saulės šviesa, užmūrytos grakščios pietinės galerijos arkados ir padaryta daugybė kitų pakeitimų.

Apžvelgdama liūdną rūmų istoriją Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė kalbėjo: „Rūmų likimas tarsi karčiai atkartojo likimą nelaisvėje atsidūrusios, XIX–XX a. nulietuvinti mėgintos tautos: ir vienas, ir kitas buvo žalojami mėginant pakeisti prigimtį. Simbolinę reikšmę dėl to įgauna ir dabar, mums jau įkopus į trečiąjį nepriklausomybės dešimtmetį, įsibėgėjantis rūmų atgaivinimo procesas. Atlikta sienų tapybos konservacija – tik nedidelė jo dalis, tačiau jei kiekvieną žingsnį atliksime taip sėkmingai kaip šį, sėkmingai įveiksime ir kelią – restauruosime rūmus ir pritaikysime juos viešai kultūrinio turizmo infrastruktūrai.“

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.