„Kultūra yra tai, kas mus vienija, kas padeda formuoti žmogaus nacionalinį tapatumą, lavina jį, skatina didžiuotis savo šalimi. Kultūra taip pat leidžia pristatyti šalį užsienyje, išsiskirti iš kitų ir suprasti kitas kultūras. Todėl pagrindinė užduotis šioje srityje – skleisti lietuviškąją kultūrą kuo plačiau ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, kultūriškai šviesti visuomenę, ugdyti Lietuvos gyventojų pasitikėjimą savimi. Kultūra turi būti prieinama kiekvienam Lietuvos žmogui“, – sakė prezidentė.
Prezidentė pabrėžė, kad siekiant veiksmingo nacionalinio tapatumo puoselėjimo būtina pradėti efektyviai įgyvendinti Nacionalinę literatūros programą ir stiprinti lietuvių kalbą. Lietuvių kalba kuriami ir į ją verčiami tekstai, jų sklaida ir populiarinimas yra būtina sąlyga lietuvių kalbos gyvybingumui užtikrinti ir piliečių nacionaliniam tapatumui stiprinti.
Pasak šalies vadovės, šiandieniame Europos saugumo kontekste labai svarbu pasirūpinti ir Lietuvos informaciniu saugumu. Prezidentė įpareigojo ministrą kuo greičiau surasti ilgalaikius sprendimus šiai problemai spręsti, tobulinti teisinę bazę ir sudaryti geresnes sąlygas Lietuvai apsisaugoti nuo nuolatinių informacinių atakų. Prezidentė pabrėžė, kad saugoti šalies informacinį lauką būtina ne tik Lietuvoje matomuose kanaluose, bet ir internetinėje erdvėje.
D.Grybauskaitės teigimu, daugiau dėmesio turėtų būti skiriama kultūros plėtrai Lietuvos regionuose. Regionų kultūros programa turi būti įgyvendinama efektyviau. Regionuose trūksta bendros ūkio ir kultūros politikos, būtina gerinti kultūros prieinamumą, stiprinti kultūros poveikį ir plėsti modernias kultūros formas. Būtina parengti efektyvią pilietinio ugdymo ir integracijos per kultūrą programą Rytų Lietuvai.
Pasak šalies vadovės, įvertinus pirmininkavimo ES Tarybai patirtį matyti, kad kultūra yra labai efektyvus užsienio politikos įrankis. Todėl būtina kuo plačiau skleisti lietuviškąją kultūrą užsienyje ir per ją kelti mūsų šalies prestižą bei gerinti įvaizdį. Šiuo metu šioje srityje trūksta kryptingo veikimo, neišnaudojamos visos galimybės.
Kultūros sektoriui pirmą kartą tiesiogiai bus skiriamos Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos, todėl prezidentė įpareigojo ministrą nustatyti labai aiškius lėšų panaudojimo prioritetus. Šios lėšos turi būti skirstomos skaidriai. Statoma infrastruktūra turi būti tikrai reikalinga ir nesusitelkti tik sostinėje – labai svarbu skirti lėšų regioninės reikšmės objektams. Skirstant lėšas paveldui pagrindinis dėmesys turėtų būti skiriamas autentiškų ir vertingų paveldo objektų restauravimui, o ne jau sunykusių objektų atstatymui.
