Šiomis dienomis Klaipėdoje vyksta Pasaulio lietuvių bendruomenių pirmininkų suvažiavimas. Tarp jo dalyvių yra ir Latvijos lietuvių tautinių šokių kolektyvo „Bijūnas“ vadovas Rolandas Žalnierius, šiemet tapęs Latvijos lietuvių bendruomenės pirmininku, mat metų pradžioje 15 Latvijos lietuvių organizacijų įkūrė šalyje vieningą Latvijos lietuvių bendruomenę.
Šiuo metu Latvijoje gyvena apie 26 tūkst. mūsų tautiečių bei lietuvių kilmės asmenų, vien Rygoje – 8 tūkst. Pasak R.Žalnieriaus, dalis išeivių atvyko į Latviją dar pokariu, o dauguma likusių yra šiuolaikinio verslo atstovai. Ypač gausu tautiečių pasienio su Lietuva regionuose.
„Visą laiką jautėme poreikį vienytis. Noras telktis, organizuotis yra Latvijos lietuvių bruožas, – atskleidė R.Žalnierius. – Latvijoje ne gėda pasakyti, kad esi lietuvis“.
Pasak bendruomenės pirmininko, Latvijos lietuviai yra savo kultūros patriotai. Rygoje daug metų gyvuoja lietuvių tautinių šokių kolektyvai, liaudiškos muzikos kapela, folkloro ansamblis. Lietuvių vidurinėje mokykloje Rygoje mokosi per 300 mokinių, lituanistinės mokyklos taip pat veikia Daugpilyje ir Jelgavoje.
„Bendraujame ne tik tarpusavyje – mūsų kultūra domisi ir į savo renginius kviečiasi latviai. Jaučiamės labai artimi savo tradicijomis“, – pasakojo R.Žalnierius, įsikūręs kaimyninėje šalyje prieš septynerius metus.
Tad neveltui „Bijūnas“ buvo vienintelis užsienio kolektyvas, dalyvavęs Dainų šventės Šokių dienoje kartu su lietuvių senjorais, ne atskiroje išeivių programoje. O Latvijos lietuvių vienybę šventėje patvirtino palaikymo komanda, specialiai atvykusi iš Latvijos lydėti 70-ties saviškių eisenoje į Vingio parką.
Anot R.Žalnieriaus, ir abiejų tautų dainų šventės yra panašios, tik latviams pavyksta sklandžiau sustyguoti savo renginį. „Latvijoje etninė kultūra, kolektyvų vadovai yra labiau remiami negu Lietuvoje“, – tvirtino Rolandas.
Nors Latvijos dainų šventės nėra tokios spalvingos žanriškai, kaip lietuvių, jos finansuojamos dosniau. Tarkime, pernykštei dainų šventei kaimynai išleido 12 mln litų, o praėjusi mūsiškė kainavo 8 mln. litų.
R.Žalnierius taip pat apgailestavo, kad Lietuva neaprūpina išeivių tautiniais kostiumais.
Ne kartą guodėsi ir mūsų Dainų šventės vadovai, kad valstybės dėmesys kultūrai ir estetiniam ugdymui šalyje turėtų būti didesnis. Ilgus metus gėdingai atsiliekame nuo Baltijos sesių šventės infrastruktūra.
Estams apskritai tautinio paveldo puoselėjimas – prioritetinė kultūros sritis, todėl neverta stebėtis, kad jie paskleidė žinią apie savo šventę, vykusią tuo pat metu kaip vilniškė, kur kas plačiau negu mes. Kažin, ar pasaulis išgirdo, kaip uždainavome.
