Tuometinio Kauno politechnikos instituto trečio kurso studentas R.Požerskis ir jo bendramintis Virgilijus Šonta 1974-aisiais susipažino su būsimu mokytoju Aleksandru Macijausku. 1974-ieji tapo startiniais metais daug metų besitęsiančioms serijoms.
R.Požerskio kūryba jungia ir pratęsia Lietuvos klasikinės mokyklos kūrėjų - Antano Sutkaus, A. Macijausko ir Romualdo Rakausko - humanistinį požiūrį, lyrizmą, susižavėjimą gimtąja žeme ir jos žmonėmis.
Serijoje „Pergalės ir pralaimėjimai“ (1974-1976) perteikiama privačios ir kolektyvinės psichologijos patirtis, serijoje „Atlaidai“ (1974-1994) atsiskleidžia kaimo žmonių dvasinis gyvenimas griežtos tarybinės cenzūros metu, o serijoje „Lietuvos senamiesčiai“ (1974-1985) autorius iškelia labai ambicingą tikslą - parodyti miesto ryšį su gatvės fotografija - tai gana retas žanras Lietuvoje ir tuometinėje Sovietų Sąjungoje. Serijoje „Mažojo Alfonso vargai ir džiaugsmai“ (1992-2008) menininkas pasakoja apie mažiausią Lietuvoje žmogų Alfonsą.
Rugpjūčio 13-ąją Maskvoje įvyks kūrybinis vakaras, kurio metu R.Požerskis pristatys savo fotografijos serijas ir albumus.
