1939-aisiais mįslingos ligoninės gydytojo dukrelei Kristai sekamos kitos – apie „gyvuliažmogius“, gyvenančius už grotų esančiame „zoologijos sode“. O tapusi našlaite ir nenumaldomai ėmus griūti jos pasauliui aikštingos ir gudrios manipuliatorės Kristos vaizdingi pasakojimai apie krosnyje degančias raganas guodžia jos lėlę Lotę ir kitus ją supančius vaikus.
Tad kaipgi su Krista siejasi dar viena istorija, kuri nukelia į 1899-ųjų Vieną? Garsus psichoanalitikas Jozefas Brojeris savo namuose priglaudžia paslaptingą merginą. Jos plikai nuskusta galva, ant rankos – skaičiai, neturinti nei vardo, nei namų, bet privalanti sunaikinti monstrą – Adį Volfą, kol jis dar mažas ir nespėjo sunaikinti jų. Pasakos ir paistalai.
Psichoanalitikas Jozefas Brojeris įtaria merginą būsiant pabėgus iš prastai pagarsėjusio, paslapčių gaubiamo klubo ir liepia savo ištikimam tarnui Benjaminui pašniukštinėti, nenutuokdamas, į kokį pavojų stumia jaunuolį.
Ryšys tarp dviejų istorijų, kurios, rodos, neturi nieko bendra, nenuspėjamai atsiskleidžia paskutiniuose knygos puslapiuose ir sukuria magišką pabaigą.
Puikus knygos vertėjo Vido Morkūno darbas. Puiki istorija tamsiais vakarais, kuri sudaužys mūsų širdis, kad jas vėl suklijuotų.
Grytutė ir tamsa. Eliza Granville; iš anglų kalbos vertė Vidas Morkūnas. - Vilnius: Sofoklis, 2014. - 400 p.