– Vidai, stebint jus scenoje atrodo, kad esate visiškai save atradęs. Ar ir jūs taip jaučiatės? - pasiteiravau V.Bareikio.
– Šiuo metu scenoje tiesiog noriu būti toks, koks esu. Dalytis asmeniška ir nuoširdžia kūryba, kuri visada yra mano „dienoraštis“. Todėl slėpti tikrai neturiu ko. O dėl savęs atradimo, manau, mes keičiamės kas penkerius metus, ir kai praeina tas laikas, tu tampi visai kitas asmuo: su kitomis pažiūromis, kitu kontekstu ir kita aplinka. Todėl savęs atradimas trunka tol, kol tu gyveni.
– Jūs ir vaidinate teatre, ir dainuojate. Abi veiklos – scenoje. Kas jums patinka labiau?
– Teatre šiuo metu nevaidinu, tik režisuoju. Abi šios veiklos yra mano aistros, o gyvenu etapais. Kai „apsinuodiju“ teatru, neriu į muziką, o kai baigiasi muzikinis etapas, keliauju prie naujos medžiagos – kaip, pavyzdžiui, šiuo metu gyvename su Albert'o Camus ir „Kaligula“.
– Sakoma, kad visi yra menininkai, bet tik tikri menininkai tai žino. Kada ir kaip jūs supratote, kas esate?
– Aš iki šiol suprantu tikrai labai nedaug. Suprantu, kad reikia gerbti aplinkinius ir savo aplinką. Kad reikia būti tikram ir niekada nepasiduoti. Taip pat žinau, kad gyvenimas per trumpas, kad užsiimtum ne tuo, kas tau teikia malonumą. Viso kito aš dar tikrai nesuprantu ir vargu ar suprasiu.
– Ką stengiatės atskleisti savo dainomis?
– Kartais tiesiog pastebiu mus supančius absurdus ir noriu tuo pasidalyti, o kartais tiesiog „rėkiu“ dėl to, kad skauda.
– Kur ir kada atsiranda jūsų tekstai ir atsiveria kūrybinės „čiakros“ – komforto zonoje ar už jos?
– Liūdnos dainos, žinoma, dažniausiai randasi tavo diskomforto zonoje. Taip pat manau, kad žmogus atrasti save tikrą gali tik susidūręs su kraštutiniais išbandymais. Kai susvyruoja tai, ką, atrodo, jau žinojai. Stengiuosi, kad mano aplinka visada „svyruotų“ ir nesustabarėtų.
– Jūsų naujajame albume „Žmogus, bet šuo“ dainos įrašytos autentiškose vietose. Kaip kilo ši mintis?
– Daug keliavau po Lietuvą ir, matydamas ten gyvenančius tikrus ir šiltus žmones, pagalvojau apie tokį patį tikrą albumą. Tiek garso, tiek emocine prasme. Norėjosi vengti bet kokio falšo.
– Jūsų paties muzikiniam skoniui susiformuoti didelę įtaką padarė Vytauto Kernagio kūryba. Ką jums reiškia dainuojamoji poezija?
– Neišskirčiau vien V.Kernagio, greičiau tai didelė grupė atlikėjų, kuriuos be galo gerbiu: Vladimiras Vysockis, Tomas Waitsas, Johnny Cashas.
– Kokią programą atliksite festivalyje „Senamiesčio žiogas“ rugpjūčio 21d. Kaune?
– Unikalią rugpjūčio 21-osios programą. Kiekviename koncerte stengiuosi būti „čia ir dabar“. Dalysiuos savo naujausiomis dainomis ir senesnėmis, kurias galėsime dainuoti kartu.
