„Lietuvos muziejai neturi nė vieno R. Magritte'o kūrinio ir jo darbai nebuvo rodyti Lietuvoje, todėl dabar Raudondvaryje galima pamatyti jo litografijas, kaip pirmąsias šio menininko kūrybos kregždes mūsų šalyje. Žinoma, pažintis su R. Magritte'u būtų reikšmingesnė, jeigu čia būtų rodomi jo tapybos darbai: „Vaizdų klasta“, „Tai ne pypkė“, „Žmogus su katiliuku“, „Žmogaus sūnus“ ar kiti. Tačiau kiekvienas menininko kūrinys kviečia mus atsisakyti savo įprastinių reikalavimų menui. Pats R. Magritas sakė: „Matymas yra svarbiausia. Matymo pilnai pakanka.“ Parodoje „Daiktiškieji siurrealizmo atspindžiai“, yra intriga, paslaptis ir išskirtinė galimybė surasti bei atrasti kažką nematytą svetur ir Lietuvoje“, – pabrėžė Kauno rajono muziejaus direktorius Zigmas Kalesinskas.
R. Magritte'as – vienas garsiausių XX amžiaus belgų dailininkų. Jį domino tikrovės ir fantazijos santykis. Pats dailininkas savo paveikslus aiškino kaip „matomus vaizdus, kurie savyje nieko neslepia; jie sukelia paslaptį ir žiūrėdami į mano paveikslus žmonės dažniausiai klausia, ką tai reiškia. Tai nieko nereiškia, nes paslaptis ir yra paslaptis, ji nepažini.“
S. Dali – ispanų dailininkas. Drastiškais pasisakymais pagarsėjęs menininkas yra pareiškęs: „Siurrealizmas – tai aš“. Jis ardė įprastus žmonių ir daiktų santykius su jį supančiu pasauliu: sunkūs daiktai kilo į orą, minkšti – stingo, o tiršti – išsiliejo.
„Mano ūsai tikrai nepritrauks nuobodulio, nekels niūrių minčių apie pasaulinio masto katastrofas, neprimins tiršto rūko ir Wagnerio muzikos. Ne, niekuomet! Mano ūsai bus imperialistiniai superracionalūs ūsai, nukreipti į dangų, tarsi vertikalusis misticizmas, tarsi vertikalūs ispaniškieji sindikatai. Pasaulis žavėsis manimi. Turbūt aš būsiu paniekintas ir nesuprastas, bet aš būsiu didis genijus. Aš įsitikinęs tuo“, – teigė S.Dali.
