Kaip valstybinė šventė kasmet jau daugiau kaip dvidešimtį metų minima Sausio 13-oji daugeliui lietuvių iš visos Lietuvos įsirėžė atmintin kaip svarbus ir atsakingas metas. Tądien ne vienas išsižadėjo baimės ir susikibęs už rankų gynė tikėjimą laisve, kad ir be ginklo.
Filmo „Mes dainuosim“ premjeros dieną, kitų metų sausio 13-ąją, sueis lygiai 24 metai nuo lemtingos dienos, kai po tankų ratais ir sovietų kulkomis krito Lietuvos laisvės gynėjai. Sostinėje jų pavardes mena miesto gatvės, žymi memorialas Antakalnio kapinėse. Kai kurių miestiečių širdyse ir atmintyje neišdilo ir baisiosios nakties įspūdžiai.
Britų režisierius Robertas Mullanas menine sausio 13-osios įvykių ekranizacija teigė ketinantis prisidėti prie kovotojų už laisvę atminimo saugojimo bei skleisti žinią pasauliui. Jo tikslas – parodyti, kad tvirti it kumštis buvę lietuviai sugebėjo nepalūžti juos spaudžiant kur kas gausesniam kareivių būriui, ginkluotam ir nedvejojančiam pulti.
„Jeigu aš ir mirsiu, tai mirsiu ten, kartu su visais“, – atsisveikindamas širdingai kalba vienas „Mes dainuosim“ herojų. Istorijos nesumeluosi – grįžti namo išties buvo lemta ne visiems, stovėjusiems prie televizijos bokšto ir tapusiems gyvu nepriklausomybės skydu.
2014-ųjų žiemą skirtingose Lietuvos vietose nufilmuotoje juostoje „Mes dainuosim“ žiūrovai išvys aktorius Liubomirą Laucevičių, Taurą Čižą, Agnę Sunklodaitę, Ramunę Skardžiūnaitę, Perlių Vaisietą, Darių Petkevičių, Dovilę Karaliūnaitę ir kitus. Filmo prodiuseris – Lietuvos kino pasaulyje pažįstamas Artūras Dvinelis, o juostą Lietuvoje platins viena didžiausių kino filmų platintojų Baltijos šalyse „AcmeFilm“.
Filmo „Mes dainuosim“ anonsas
