Parodos apie duoną rengėjai: „Su savo kepalu visur stalą rasi“

Kaune, P.Stulgos lietuvių tautinės muzikos instrumentų muziejuje, atidaryta Lietuvos liaudies buities muziejaus paroda „Lietuvių duona. Su savo kepalėliu visur stalą rasi“. Paroda veiks iki lapkričio 29-osios.

Parodos „Lietuvių duona. Su savo kepalėliu visur stalą rasi“ eksponatai.
Parodos „Lietuvių duona. Su savo kepalėliu visur stalą rasi“ eksponatai.
Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Nov 7, 2014, 1:56 PM, atnaujinta Jan 22, 2018, 1:53 AM

Į parodos atidarymą susirinkę lankytojai ne tik pasivaišino šviežia duona, bet ir turėjo pamiklinti galvas atsakydami į klausimus, kodėl lietuviai valgo juodą duoną, kada sėja rugius, kada plaukia rugiai ir kt.

Lietuvos liaudies buities muziejaus ekspozicijoje lankytojai gyvenamuosiuose namuose mato krosnis, rėčius, duonkubilius, duonlovius, ližes, klėtyse – sėtuves, pintines, maišus, klojimuose – pjautuvus, dalgeles, dalgius, pustykles, grėblius kaip tų namų apyvokos reikmenis ir jų interjero dalis. Parodos eksponatai ir vaizdai – tai nuoseklus ir patrauklus pasakojimas, supažindinantis su rugių sėjos ir kirtimo įrankiais, papročiais, duonos kepimu, jos raikymo būdais, primenantis su duonos valgymu susijusius žmonių tarpusavio santykius.

Paroda atskleidžia Lietuvos etnografinių regionų skirtumus, apie kuriuos byloja statinių išplanavimas, krosnys, duonos minkymo, kepimo indai, įrankiai. Duona siejo visą šeimą. Motina kepdavo duoną, įsigydavo ir prižiūrėdavo indus, įrankius, prietaisus duonai kepti. Tėvas dirbdavo žemę, sėdavo, kirsdavo rugius. Vaikai, dirbdami kartu, perimdavo tradicijas, papročius.

Kodėl lietuviai valgė ir tebevalgo juodą ruginę duoną?

Gamta lėmė, kad lietuviai augino ne kviečius, o rugius. Jiems augti klimato sąlygos čia yra itin palankios. Žieminiai rugiai – nelepus, gerai šalčius pakenčiantis javas, geriau už kitus auga nederlingose, lengvose ir sausose smėlio dirvose. Rugių derliai yra pastovesni negu žieminių kviečių. Į pažintį su duona kviečia parodoje eksponuojamas Šv.Izidoriaus – žemdirbių globėjo – atvaizdas. Lietuviai tikėjo, kad jis šventina laukus, gausina derlių, apsaugo nuo sausros, ledų ir kenkėjų.

Ar lankytojai gali paragauti juodos duonos muziejuje?

Lietuvos liaudies buities muziejuje vyksta teminės pratybos „Darbštus duoną gamina, tinginys vargą augina“. Per jas lankytojai patys kepa duoną: formuoja kepalėlius, liže juos pašauna į krosnį ir, pasišviesdami balana, stebi, kaip jie kepa, po to ragauja. Per šventą Oną, liepos 26-ąją, muziejaus lankytojai ir folklorinių ansamblių dalyviai iš pradžių kerta rugius, vėliau surengiamos pabaigtuvės.

Grįždami iš laukų edukacinės programos dalyviai parsineša gaspadorių, diedą, svečią (į pėdelį surištas tris pirmąsias supjautų rugių saujas) ir įteikia sodybos šeimininkams. Per muziejuje švenčiamą Žolinę rugpjūčio 15-ąją duona, iškepta iš naujo derliaus rugių, šventinama muziejaus miestelio bažnyčioje. Muziejaus lankytojai duona vaišinami per šeimos papročių edukacines pratybas – krikštynas, mergvakarį, vestuves. Apie ištekėjusią dukterį sakydavo: „Daba jos dukrelė jau atriekta riekė (ištekėjusi, nuo namų atskirta)“.

Parodą apžiūrėjusius lankytojus išlydi Šv.Agotos atvaizdas. Ji laikoma ugnies globėja, saugotoja nuo gaisro. Šventintą Agotos duonelę žmonės laikė už balkio, ant krosnies, kad „ugnis neišeitų“, o kilus gaisrui, apėję namą tris kartus, mesdavo duonelę į ugnį ir kalbėjo maldą. Tradicija dar gyva – dažno lietuvio namuose galima rasti vasario 5-ąją (Šv.Agotos dieną) bažnyčioje pašventintos juodos duonos riekelę.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.