Apsilankę Kauno klinikose pas oftalmologę D.Jarušaitienę iš pažiūros nepasakytumėte, kad ji – tautinio meno atstovė, kuri nuo pat mažumės groja kanklėmis. Būdama dar vaikas D.Jarušaitienė girdėdavo, kaip mama skambina kanklėmis, dainuodavo kartu su ja, eidavo į kapelų šventę „Grok, Jurgeli“. Jaunoji kanklininkė sekė medikių mamos ir močiutės pėdomis: „Stoti į mediciną aš nuo vaikystės buvau užprogramuota. Maniau, kad dantistė būsiu, lėlėms dantis taisiau.“
Tuomečio Kauno medicinos universiteto studentė sugebėjo derinti mokslo krūvį ir muziką. Nors būsimoji gydytoja studijavo medicinos universitete, mamos patarta pradėjo lankyti KTU tautinio meno ansamblį „Nemunas“, kuriame galėdavo atsipalaiduoti nuo mokslų, pajusti laisvę ir tikrąjį „studentavimą“.
„Man čia buvo toks tikras studentiškas gyvenimas. Namai ir medicina to neatskleisdavo“, – prisiminė studijų laikus Kauno klinikų oftalmologė. Gabi kanklininkė pareigingai lankė repeticijas. Dabar D.Jarušaitienė buvimą ansamblyje mena kaip gražiausią laiką. Kartu su ansambliu ji buvo daugelyje kelionių, bet labiausiai jai įsiminė išvyka į Meksiką: „Kelionėje visi taip susidraugavome. O kadangi tai buvo tautinis kolektyvas, tai labai sustiprėjo patriotiškumas ir kolektyvinė dvasia.“
Tame pačiame ansamblyje „Nemunas“ kanklėmis nuo studijų laikų iki šiol groja dar viena gydytoja – odontologė A.Bačauskaitė, „Ašaros praktika“ odontologijos klinikos direktorė. Ji, kaip ir oftalmologė D.Jarušaitienė, mėgo muziką nuo vaikystės.
„Kiekvienas namų apyvokos daiktas tapdavo muzikos instrumentu, pavyzdžiui, grodavau orkaite“, – juokiasi odontologė. Su kanklėmis „Ašaros praktika“ direktorė susipažino atėjusi į muzikos mokyklą: norėjo stoti į fortepioną, bet mokytoja pasiūlė groti kanklėmis.
„Pradėjusi lankyti muzikos mokyklą net neįsivaizdavau, kaip tos kanklės turi atrodyti“, – juokiasi odontologė ir prisimena, kaip skaudėdavo pirštus grojant, bet, pasak gydytojos, ko dėl muzikos nepadarysi.
Kol mokėsi mokykloje, būsimoji odontologė derino kankles su pramoginiais šokiais – abu dalykai jai buvo hobis. Tačiau teko pasirinkti: rimtai imtis šokių arba išlaikyti gerą mokymosi lygi ir toliau muzikuoti.
„Nemaniau, kad ateityje karjerą siesiu su pramoginiais šokiais, todėl pasirinkau muziką“, – prisimena A.Bačauskaitė. Nugalėjus mokslui ir muzikai odontologė pradėjo lankyti KTU tautinio meno ansamblį „Nemunas“, kuris buvo draugiškas ir priimė medikę.
Dabar po darbo abi gydytojos skuba į repeticijas, kuriose ruošiasi ansamblio „Nemunas“ 65-ojo jubiliejaus finaliniam koncertui.
„Vyrui pasakiau, kad eisiu groti, o jis mato, kad visa spurdu, taip stipriai noriu“, – su entuziazmu sako oftalmologė D.Jarušaitienė. „Tokia didelė bendruomenė kaip tautinio meno ansamblis „Nemunas“ tikrai geba sukurti jaukią atmosferą aplink save. Būtent to reikia visuomenei, kad pasijustų viena bendrija, kad pajustų lietuviško tautinio meno dvasią ir pasimėgautų ja“, – į jubiliejinius koncertus kviečia odontologė A.Bačauskaitė.
Jubiliejiniai KTU ansamblio „Nemunas“ koncertai:
Lapkričio 22 d. 14 val. mišios Kauno šv.Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje (Sobore), buvusių „Nemuno“ vadovų ir ansambliečių atminimo pagerbimas. Po mišių koncertas „Ašarom sidabro“.
Lapkričio 30 d. 18 val. koncertas miesto bendruomenei „Skambiai siaudžia verpstės“ Kauno valstybinėje filharmonijoje (L.Sapiegos g. 5).
Gruodžio 13 d. 18 val. finalinis koncertas „Širdį čia sudėjau...“ Kauno sporto halėje (Perkūno al. 5).
