Kalėdų savaitė be Piotro Čaikovskio „Spragtuko“ beveik neįsivaizduojama daugelyje pasaulio teatrų. Vilnius – ne išimtis. Kelis kartus statytas spektaklis, kurio pastarasis variantas buvo rodomas nuo 1996-ųjų, dabar keičiamas kitu.
Pagal Ernsto Theodoro Amadeus Hoffmanno pasaką sukurtą baletą stato choreografas ir LNOBT baleto trupės meno vadovas Krzysztofas Pastoras. Spektaklio muzikos vadovas ir dirigentas – Martynas Staškus, dirigentas – Modestas Barkauskas, scenografijos ir kostiumų dailininkas - Viačeslavas Okunevas (Rusija).
Į „Spragtuko“ premjerą lapkričio 21, 22 ir 23 dienomis susirinkusią publiką žavės vaizdo projekcijose šviečianti Vilniaus senamiesčio panorama.
„Niekam ne paslaptis, kaip myliu Vilnių – man tai išskirtinio grožio miestas. Labai norėjau jį pavaizduoti ir pagerbti šiame spektaklyje, suteikdamas žiūrovams labai subtilias nuorodas“, – sakė K.Pastoras.
E.T.A.Hofmano pasakos „Spragtukas ir Pelių karalius“ veiksmas vyksta stebuklingąją Kalėdų naktį. Neatsitiktinai ir choreografas norėjo šiame spektaklyje pažadinti nostalgiškus, iš vaikystės atkeliaujančius atsiminimus ir sukurti jaukią namų atmosferą.
„Kai teatras pasiūlė statyti šį spektaklį, pirmasis jausmas, kuris mane apėmė, – didžiulė laimė. Aš kuriu daug šiuolaikinės choreografijos, modernių baletų ir seniai svajojau apie spektaklį visai šeimai. Dabar galiu šia svajonę įgyvendinti. P.Čaikovskio muzika nepaprastai graži. Kai vaikystėje pradėjau lankyti baleto mokyklą, Gėlių valso galėdavau klausytis valandų valandas“, – prisipažino K.Pastoras.
Naujajame spektaklyje bus ir šiokių tokių naujovių. Pavyzdžiui, pagrindinis blogiukas bus ne Pelių karalius, o Pelių karalienė, negalinti pakęsti įsimylėjėlių, todėl visais įmanomais būdais mėginanti juos išskirti.
„Vilniaus baleto trupėje yra įspūdingų šokėjų, gebančių atlikti šį vaidmenį, ir man pasirodė, kad tai būtų labai logiškas žingsnis siekiant atskleisti LNOBT baleto trupės potencialą“, – mano K.Pastoras.
Choreografas užduočių parengė ne tik pagrindiniams baleto herojams, bet ir kitiems šokėjams, nes šis baletas labai tinkamas trupei ugdyti.
O mažiesiems žiūrovams (K.Pastoras pataria į šį spektaklį vesti vaikus nuo 2-3 metų) nuobodžiauti neleis ne tik pagrindinė istorija apie keturiolikametę mergaitę Mari, Kalėdų naktį susapnavusią sapną apie princą ir meilei spendžiamus spąstus, bet ir mažųjų spektaklio dalyvių šėlionės: svaidymasis sniego gniūžtėmis, čiuožinėjimas, žiemos išdagos. Be to, balete šoks puodeliai, arbatinukas.
Premjeriniuose spektakliuose pagrindinius vaidmenis atliks Kristina Gudžiūnaitė (Mari), Genadijus Žukovskis (Princas/Spragtukas) ir Olga Konošenko (Pelių karalienė).
Keliose spektaklio sudėtyse šoka visa baleto trupė, solistai - Anastasija Čumakova, Greta Gylytė, Stanislavas Semianiura, Grytė Dirmaitė, Ignas Armalis, Kristina Galalytė, Inga Cibulskytė, Romas Ceizaris, Jekaterina Romankova, Ernestas Barčaitis, Haruka Ohno, Rueda Blanco Marta ir kiti artistai.
Naujasis „Spragtukas“ bus trečiasis LNOBT repertuaro spektaklis, kuriame vienokiu ar kitokiu pavidalu figūruoja Vilnius. Anželikos Cholinos 2011 m. pastatytame balete „Barbora Radvilaitė“ finalinėje scenoje matoma Vilniaus Aušros vartų Marijos paveikslo replika. Vilniaus vaizdai ir ženklai naudojami ir 2013 m. statytoje Richardo Wagnerio operoje „Lohengrinas“.
