Su spektakliu „Barbora Radvilaitė“, pastatytu Kaune 1972 metais, susijusi paties režisieriaus gyvenimo drama. Nepaklusęs cenzūros reikalavimams, viešu pareiškimu pasipriešinęs, J.Jurašas turėjo palikti ne tik teatrą, bet ir šalį.
„Šį kartą siekiu ne atkartoti legendinį spektaklį. Noriu naujai pažvelgti į J.Grušo dramą ir išryškinti žmogaus likimo, kančios, atgailos, mirties ir atgimimo temas“, – kalbėjo režisierius prieš šio rudens premjerą.
„Pagrindinė spektaklio herojė – Aktorė. Ji nori grįžti į sceną, priešintis likimui, ligai, nugalėti mirtį, per kūrybinį procesą patirti katarsį ir įsikūnyti į Barborą Radvilaitę, o ši – į aktorę. Spektaklyje Aktorė tampa tarsi šachmatų figūra, kuri šiame žaidime prisiima aukos vaidmenį ir kaip Barbora aukojasi dėl aukštesnių tikslų“, – tokios buvo režisieriaus idėjos. Ne paslaptis, kad Aktorės prototipas – Barborą Radvilaitę aname spektaklyje vaidinusi Rūta Staliliūnaitė.
Pagrindinį vaidmenį šio rudens premjeroje J.Jurašas atidavė aktorei Eglei Mikulionytei, su kuria jis pastatė visus pastarojo meto savo spektaklius. Spektaklis „Barbora“ Kaune sukėlė ne tik susidomėjimą, bet ir diskusijas. Mačiusieji pasidalijo į stovyklas „už“ – legendos atgaivinimą, naują požiūrį, ir „prieš“ – nes nepanašu į tai, kas tapo legenda. Recenzijose mirgėjo spektaklio apibūdinimai : „alsuoja marmuro ar bronzos šalčiu“, „istorinės dramos pasaulis spektaklyje – dirbtinis ir netikras“, o karalius Žygimantas Augustas ir jo mylimoji Barbora Radvilaitė pavirtę „meilę žaidžiančiomis cukrinėmis torto figūrėlėmis“. Tačiau Kaune žiūrovai veržiasi į J.Jurašo „Barborą“. Spektaklį lanko įvairi publika. Vyresniuosius patraukia sentimentai spektakliui, matytam prieš keturis dešimtmečius, kai net režisieriaus pavardės negalima buvo minėti. Daug kam tiesiog smalsu, kaip legenda atrodo šiandien. Pastebėta, kad net ir nepatenkintieji spektakliu ima domėtis istorinėmis knygomis. Bent jau „ta tema“.
Po šeštadienio ir sekmadienio „Barboros“ vaidinimų Vilniuje, Lietuvos nacionaliniame dramos teatre, diskusijos apie naująjį J.Jurašo kūrinį gali įsižiebti ir sostinėje.
