Kauno valstybinėje filharmonijoje, kur vyks šis koncertas, pirmą kartą prie KMSO dirigento pulto stos Guntheris Stegmulleris, o Josepho Haydno ir Piotro Čaikovskio kūrinius violončelei atliks Ramonas Jaffe.
Koncerto programoje – romantinės ir klasicistinės muzikos sankirtos. Pirmosios koncerto dalies ašis - J.Haydno Koncertas violončelei ir orkestrui Nr. 1 C-Dur. Iki pat 1961–ųjų šio kūrinio rankraštis laikytas dingusiu, kol jį Prahos nacionaliniame muziejuje rado muzikologas Oldrichas Pulhertas. Kūrinys priskiriamas kompozitoriaus ankstyvajam periodui, kupinas baroko atspindžių, parašytas sonatos forma. Nors koncerto premjera įvyko tik 1962 m., jis įsitvirtino daugelio violončelės meistrų repertuare ir įrašuose.
Rusų kompozitorius P.Čaikovskis taip pat simpatizavo klasicistiniam stiliui ir didiesiems jo meistrams. Tad jo Variacijų rokoko tema violončelei ir orkestrui forma, nuotaika, lengvumo pojūtis įkvėpti Wolfgango Amadeaus Mozarto. Kūrinys dedikuotas kompozitoriaus bičiuliui ir Maskvos konservatorijos profesoriui violončelininkui Wilhelmui Fitzenhagenui. Ši P.Čaikovskio muzika taip pat bus atlikta koncerte Kaune.
Antrojoje koncerto dalyje skambės monumentalioji Antono Bruknerio trečioji simfonija. Herojinio prado kūrinys charakterizuojamas kaip sudėtingas A.Bruknerio kūrybinis proveržis, įkvėptas pažinties su Richardu Wagneriu bei jo darbais. Po premjeros 1877 m. Vienoje kompozitorius ne sykį grįžo prie simfonijos partitūros. Žinomos bent šešios kūrinio versijos, iš kurių dažniausiai atliekamos pirmoji ir paskutinė.
Dirigento G.Stegmullerio vardas neatsiejamas nuo Heidelbergo ir Manheimo muzikos koledžų, kur jis ilgą laiką po studijų dėstė ir vadovavo simfoniniams bei vokaliniams kolektyvams. Jo koncertai, fortepijono rečitaliai ne kartą transliuoti televizijų Vokietijoje, Olandijoje, Graikijoje. Dirigento gastrolių maršrutai driekiasi per visą Vokietiją, jis yra dirigavęs Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Graikijoje, Čekijoje, Rusijoje.
G.Stegmulleris įkūrė du ansamblius – „Salon Orchestra G.Stegmuller“ ir Starkenburgo filharmonijos orkestrą. Su pastaruoju kolektyvu per dešimt metų surengė 90 koncertų, įrašė keletą kompaktinių plokštelių.
Apibūdinimas „Klasika – jo meilė, flamenko – aistra“ ne tik puikiai charakterizuoja violončelininką R.Jaffę, bet ir iliustruoja jo biografiją. Pirmuosius muzikanto žingsnius jam padėjo žengti tėvas. Vėliau vaikinas studijas tęsė su įvairiais meistrais, kurie iki šiol liko muziko autoritetais. 1984-aisiais laimėjo vokiečių kompozitorių muzikos konkursą, 1985 m. – Pablo Casalso konkursą Budapešte.
Ankstyva sėkmė tarptautiniuose konkursuose jam atvėrė Berlyno, Amsterdamo, Zalcburgo, Rio de Ženeiro, Leipcigo, Vienos, Miuncheno, Londono, Hamburgo, Kelno svarbiausių koncertinių salių duris. 1997–aisiais įvykęs susitikimas su gitaristu Pedro Bacamu nulėmė R.Jaffės aistrą flamenko muzikai. Šis muzikų bendradarbiavimas virto daugeliu pasirodymų svarbiuose flamenko festivaliuose Ispanijoje ir Prancūzijoje. Dabar šį žanrą violončelininkas plėtoja su savo trio, šokėjais ir gitaristu Geraldu Gurtleriu.
