Pagal pagarbą autorių teisėms esame arčiau Rusijos?

„Pagal daugelį dalykų mes, lietuviai, jau senokai esame Europoje, tačiau pagarbos autorių teisėms atžvilgiu vis dar esame arčiau Rytų“, – įsitikinusi autorių teisių specialistė Nijolė Janina Matulevičienė.

Daugiau nuotraukų (1)

Ramūnas Gerbutavičius („Lietuvos rytas“)

Nov 25, 2014, 5:00 AM, atnaujinta Jan 20, 2018, 5:06 PM

Interneto amžiuje kartais atrodo, kad autorių teisės – pamažu nykstantis reiškinys, o įvairių institucijų kova su šios srities teisių pažeidėjais – lyg kova su vėjo malūnais.

Autorių teisės negali išnykti. Lietuvos konstitucinis teismas yra priėmęs sprendimą, kad autorių teisės tokios pat svarbios kaip ir daiktinė nuosavybė. Tik klausimas, kokį mechanizmą sukursime, kad jų apsaugą tinkamai įgyvendintume.

Europos Sąjungos taryboje yra darbo grupė, atsakinga už autorių teises ir intelektinę nuosavybę. Jiems iki šiol sunku apsispręsti, kaip geriausia valdyti turtines autorių teises“, – kalbėjo Kultūros ministerijos Autorių teisių skyriaus vadovė N.J.Matulevičienė.

– Ar tiesa, kad kalbant apie autorių teises sudėtingiausias yra atlygio klausimas?

– Taip. Šiuo metu visuose Europos Sąjungos valstybių įstatymuose numatyta, kad autorių teisės yra išimtinės. Tai reiškia, kad tik autorius gali leisti arba uždrausti naudoti kūrinį.

Bet kai mes kalbame apie naująsias technologijas ir globalų kūrinių naudojimą, pats autorius nepajėgus apginti savo teisių. Todėl tą funkciją perėmė įvairios autorių teisių apsaugos agentūros. Jos išduoda leidimus naudoti kūrinius ir atitinkamai sumoka atlyginimą autoriams.

Bet daugelis interneto naudotojų kažkodėl įsitikinę, kad internete viskas nemokama ir galima daryti, ką nori.

Šiuo požiūriu bet koks bandymas užtikrinti autorių turtines teises susiduria su sunkumais.

Šiaip ar taip, ieškoma būdų, kaip pažaboti neteisėtą kūrinių naudojimą, ypač internete. Yra keli siūlymai.

Vieni siekia, kad autorių teisės ir toliau liktų išimtinės. Kiti siūlo apriboti tas teises ir leisti naudoti kūrinius už tam tikrą atlygį, kompensaciją.

Europoje yra dvi stovyklos – teisių turėtojų asociacijos, atstovaujančios autoriams ir atlikėjams, nenori panaikinti išimtinių teisių. O verslo atstovai siekia, kad tos išimtinės teisės būtų panaikintos. Kitaip tariant, jie nori, kad visi galėtų naudoti kūrinius ir už juos susimokėti.

– Bet yra daugybė kūrinių, kurių teisių turėtojai nežinomi arba jų neįmanoma surasti. Kodėl ilgą laiką jų nebuvo galima, tarkime, skaitmeninti?

Kultūros ministerija yra padariusi apklausą, kurios metu paaiškėjo, kad Lietuvos muziejuose ir bibliotekose yra apie 80 tūkst. tokių kūrinių, paprastai vadinamų našlaičiais.

Taip, jų ilgai nebuvo galima skaitmeninti, nes nebuvo sukurtas mechanizmas ir nebuvo priimti įstatymai. Jie gulėjo bibliotekose ir muziejuose ir laukė, kada ims veikti sistema.

Seimui jau pateikėme įstatymo projektą, kuriame aiškiai pasakyta, kad pirmiausia pagal šaltinių sąrašą atliekama kruopšti teisių savininkų paieška.

Jei teisių turėtojų nerandama, į Europos duomenų bazę įtraukiami duomenys apie kūrinį našlaitį.

Tą kūrinį tada jau galima skaitmeninti, o kultūros, švietimo ir mokslo įstaigoms leidžiama nekomerciniais tikslais jį skelbti internete. Jei atsirastų jo teisių turėtojas, jis galėtų panaikinti kūrinio našlaičio statusą, be to, gauti kompensaciją.

– Jūsų manymu, kodėl mūsų leidėjai prisibijo naujų literatūros kūrinių skaitmeninimo? Jie teigia, kad Lietuvoje nėra teisinės bazės, kuri pažabotų piratavimą. Ar jie teisūs?

– Leidėjai išties į skaitmenines knygas žiūri gana konservatyviai. Mes esame gavę labai daug skundų, kodėl neginamos autorių teisės internetinėje erdvėje.

Ar tikrai nėra atitinkamų įstatymų ir ar tikrai tos teisės neginamos? Norėčiau pažymėti, kad šių teisių gynimo klausimai numatyti ne vien autorių teisių įstatyme.

Yra toks Informacinės visuomenės paslaugų įstatymas, kuris numato galimybę kreiptis į interneto paslaugų teikėjus, kad šie tuoj pat sustabdytų prieigą prie neteisėtos informacijos ir ją išimtų.

Tačiau ši sistema neveikia, nes nustatyta labai sudėtinga tvarka, kai paslaugų teikėjas, gavęs prašymą užkirsti kelią neteisėtai informacijai, turi atlikti ganėtinai sudėtingą tyrimą, kuris gali trukti iki 21 dienos.

Mes bandome išsiaiškinti, kodėl Lietuvoje ši sistema neveikia ir kaip padaryti, kad ji veiktų.

Tačiau ir leidėjai, ir autoriai turėtų patys būti aktyvūs ir bandyti ginti savo teises teisme, o ne vien retoriškai klausti, kodėl Lietuvoje niekas negina jų teisių?

* * *

Projektas iš dalies finansuojamas iš LR kultūros ministerijos Kūrybinės veiklos, autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos programos lėšų.  

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.