„Įvykiai Europoje reikalauja naujai įvertinti tai, kad bendra audiovizualinė ir žiniasklaidos rinka negali būti kuriama vadovaujantis vien ekonominiais ir verslo interesais. Lietuva ir kitos Baltijos valstybės pateko į nedraugiškų jėgų akiratį, kai kryptingai formuojama nuomonė. Propaganda ir nesantaikos kurstymu siekiama mūsų visuomenę išlaikyti kaimyninės federacijos informacinėje erdvėje. Turime pradėti kaip galima greičiau svarstyti konkrečius teisėkūros pasiūlymus, kaip Europos audiovizualinis sektorius turėtų funkcionuoti šiame pokyčių laikotarpyje, o ES nuostatos užtikrintų efektyvią fundamentalių interesų apsaugą“, – sakė Š. Birutis.
Išvadose dėl audiovizualinės politikos pabrėžiama, kad svarbu užtikrinti žiniasklaidos pliuralizmą, skatinti technologiniu požiūriu neutralią bendrąją audiovizualinę rinką, apsaugoti viešuosius interesus, įskaitant esamą valstybių narių atsakomybę užtikrinti nacionalinį saugumą, žiūrovų apsaugą, kurti palankią verslo aplinką, skatinti ES ir nacionalinių paramos priemonių papildomumą, remti gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis, sutelkiant dėmesį į raštingumą, kritinę turinio analizę, skatinti galimybes naudotis Europos kino paveldu bei propaguoti kino srities išmanymą.
Europos Komisijos prašoma, atsižvelgiant į sparčius technologinius ir rinkų pokyčius, susijusius su perėjimu prie skaitmeninių technologijų, iki 2015 m. pabaigos peržiūrėti Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvą, be kita ko, įvertinant principo „kilmės šalis“ veikimą audiovizualinėje aplinkoje, bei tęsti ES autorių teisių sistemos modernizavimą.
Tarybos posėdyje ministrai taip pat diskutavo apie tai, kaip kultūra ir kūrybiniai sektoriai gali praktiškai prisidėti įgyvendinant ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategiją „Europa 2020“. Lietuvos Respublikos kultūros ministras Š. Birutis, pristatęs Lietuvoje priimtų sprendimų bei tyrimų kultūros srityje pavyzdžius, akcentavo nepakankamai įvertintą kultūros srities potencialą bendriems ES tikslams siekti.
„Lietuvoje pabrėžiu, kad kultūros srityje dirbančių žmonių indėlis į tvarią kūrybingą visuomenę yra labai svarbus, nes jų darbo dėka mūsų piliečiai iš naujo atranda savo istoriją, savo vertybes, pradeda patys dalyvauti kultūroje, kurti konkurencingus produktus ir teikti kokybiškas paslaugas. Kultūros procesai gali ir turi būti nuosekliau panaudoti Europos Sąjungos socialinei – ekonominei pažangai visais lygmenimis, todėl reikia tai tinkamai pritaikyti toliau įgyvendinant strategiją Europa 2020“, – akcentavo kultūros ministras.
Posėdyje kultūros ministrai susitarė ir dėl ES šalių bendradarbiavimo gaires nustatančio strateginio dokumento – 2015–2018 metų Tarybos darbo plano kultūros srityje. Šiuo planu siekiama užtikrinti kultūros ir kūrybinių sektorių kompetenciją, inovacijas ir konkurencingumą skatinant menininkų, kūrėjų ir kultūros srities specialistų darbą bei pripažįstant šių sektorių indėlį, siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų, ypač daug dėmesio skiriant perėjimo prie skaitmeninių technologijų uždaviniams.
Darbo plane detaliai išdėstomos 2015-2018 metų Tarybos ir valstybių narių veiklos, bendradarbiaujant su Europos Komisija, prioritetinės temos, iniciatyvos, darbo metodai ir siektini rezultatai 4 prioritetinėse srityse, atitinkančiose Europos kultūros darbotvarkę ir strategiją „Europa 2020“. Išskirtos prioritetinės veiklų sritys: Prieinama ir įtrauki kultūra; Kultūros paveldas; Kultūros ir kūrybiniai sektoriai: Kūrybos ekonomika ir inovacijos; Kultūrų įvairovės propagavimas, kultūra ES išorės santykiuose ir judumas; šias veiklos sritis papildo tarpsektorinis kultūros statistikos prioritetas.
Tarybos metu, be kita ko, buvo patvirtintos ir Tarybos išvados dėl kultūros paveldo dalyvaujamojo valdymo. Dalyvaujamuoju valdymu siekiama aktyvaus suinteresuotųjų šalių – valdžios institucijų ir įstaigų, privačių subjektų, pilietinės visuomenės organizacijų, nevyriausybinių organizacijų, savanoriškos veiklos sektoriaus ir suinteresuotų žmonių – dalyvavimo vykdant viešuosius veiksmus – priimant sprendimus dėl kultūros paveldo politikos ir programų, jas planuojant, įgyvendinant, stebint ir vertinant. Tuo siekiama geresnės atskaitomybės už viešųjų išteklių investicijas kultūros paveldo srityje ir jų skaidrumo, taip pat didesnio visuomenės pasitikėjimo politiniais sprendimais šiame sektoriuje.