Pagrindinė E.Ionesco absurdo dramos „Pamoka“ idėja – bendravimo neįgalumas, kalbos, kaip bendravimo priemonės, neigimas. Anti-operoje, pasak jos statytojų, taip pat absurdu perteikiama beprasmybė, kuria apibrėžiama viskas, kas prieštarauja sveikam protui ir nusistovėjusioms vertybėms.
„Apie tai, kad žmogus pasidarė diletantiškas kaip automatas, kaip mašina, kad jis daug ką išmoksta atmintinai, bet yra nemąstanti būtybė. Tokiom aštriom formom E.Ionesco perteikia tą pamokos variantą. Jis numatė, kad XXI a. žmogus prastės, diletantės, diletantės, diletantės – artės prie mašinos“, – sako Klaipėdos jaunimo teatro vadovas V.Masalskis.
Šis spektaklis neturi režisieriaus. Antioperoje nėra ir įprastų muzikos instrumentų ar muzikos, tačiau viskam, kas vyksta scenoje, vadovauja dirigentas.
„Tai yra ritmizuotas kalbėjimas, jis turi vykti pagal dirigento ranką. Viską darome iš natų – kompozitorius yra užfiksavęs tam tikrus aukščius, ritmą, metrą – labai įdomi partitūra“, – tikina spektaklio dirigentė Evelina Lozdovskaja.
Klaipėdos jaunimo teatrui imtis šio kūrinio pasiūlė kompozitorius, išvydęs trupės gatvės pasirodymą Kaune. Rezultatą jis pamatys tik per premjerą šeštadienį Klaipėdos Kultūros fabrike.
„Kai tik kompozitorius parašė šitą partitūrą, Stanislovo Rubinovo trupė bandė statyti ją Kaune. Jiems turbūt nelabai pavyko, nes kompozitorius pats neleido premjeros. Taip ir neatsirado nė vienos trupės, kuri susidorotų su šita medžiaga, bent jau pats kompozitorius taip teigia“, – pasakoja dirigentė.
Spektaklis skiriamas G.Kuprevičiaus 70-ies metų jubiliejui paminėti.
