„Parodai preliminariai esame atrinkę eksponatų, kuriuos būtų įdomu pamatyti lietuviams, tačiau sąrašas – ne galutinis. Norėtume gauti ir Luvro muziejaus patarimų apie saugyklose esančius eksponatus, pradėti konkrečių derybų procesą, o po kelerių metų galbūt pavyktų surengti parodą, kurioje Lietuvos žmonėms būtų pristatytos su mūsų bendro valdovu H.Valua susijusios įdomiausios vertybės, eksponuojamos ar saugomos Luvre“, – teigė Valdovų rūmų muziejaus direktorius Vydas Dolinskas.
Idėja surengti tokią parodą kilo beveik prieš dešimt metų. Tuo metu planuota iš Luvro į Vilnių atvežti įvairių vertybių: H.Valua portretų, gobelenų ir paveikslų, vaizduojančių scenas iš mūšių ir šio valdovo dvare vykusių puotų, valdovo laikrodį, sidabro dirbinių su Lietuvos ir Lenkijos bei Prancūzijos herbais.
Vilniuje viešėjusios Luvro muziejaus specialistės – dailės ekspertė Marie-Helene de Ribou ir vertybių saugotoja Agnes Bos patikino dėsiančios visas pastangas, kad ilgai brandinta idėja – prikelti Lietuvos didžiojo kunigaikščio, Lenkijos ir Prancūzijos karaliaus H.Valua atminimą Lietuvoje – būtų įgyvendinta.
Jos minėjo, kad Paryžiuje šiuo metu ketinama rengti parodą apie H.Valua laikais įsteigtą Šventosios Dvasios ordiną, taip pat derinamas laikas dėl Europos Renesanso parodos, kurioje turėtų būti rodomi ir renesansiniai kokliai iš Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų Vilniuje.
H.Valua (1551–1589) – ketvirtasis Prancūzijos karaliaus Henriko II ir Kotrynos de Mediči sūnus, jis buvo paskutinis Valua dinastijos Prancūzijos karalius (1574–1589 m.) ir trumpu laikotarpiu Abiejų Tautų Respublikos valdovas.
1573 metų birželio 19 dieną H.Valua tapo Abiejų Tautų Respublikos karaliumi, bet neskubėjo palikti gimtosios Prancūzijos ir vykti į Krokuvą. Tik 1574 metų vasario 21 dieną jis oficialiai karūnuotas Vavelyje. Karaliavęs penkis mėnesius, taip ir neįvykdęs pažado vesti Žygimanto Augusto seserį Oną H.Valua, sužinojęs, kad mirė jo brolis karalius Karolis IX, 1574 metų gegužę slapčia išvyko į Prancūziją, kur ir sėdo į sostą.
