Anot režisierės, žmogaus savijauta svetimame krašte, jo vienišumas ir atskirtis, bendruomenės užribio patyrimas ir iš to
kylančios baimės bei priešiškumas atliepia mūsų dienų emigracijos problematiką, o religinių, ideologinių stereotipų įtaka sukelia ir
pjesės herojų, ir dabarties visuomenės ksenofobiją, trukdo sugyventi skirtingoms etninėms, religinėms, kultūrinėms tapatybėms.
Kita spektaklio plotmė – amžinas žmogaus likimo klausimas.
„Darbas su pjese man padėjo suprasti, kad į daugelį klausimų apie tiesą, gėrį, laisvę nėra ir negali būti aiškių, vienareikšmių atsakymų. Kitaip vėl paskęstama fanatizme, į areną išeina galia, smurtas, žudymas – neva gėrio ar tiesos labui. Tai didžiausias žmonijos paklydimas, visada atsisukantis pats prieš save – mitinė gyvatė, ryjanti savo uodegą“, – sako J.Šatkauskaitė.
J.Anouilh tekstas spektaklyje yra papildytas Euripido ir Sofoklio tragedijų ištraukomis.
Gyvą muzikinę spektaklio erdvę kuria Azerbaidžano roko muzikantas bei kompozitorius Teimuras Nadiras. Kostiumus spektakliui kuria dailininkė Sandra Mockutė, kaip scenografas debiutuoja ir skulptorius, monetų bei medalių autorius, renginių apipavidalintojas Rytas Jonas Belevičius.
Kreonto vaidmenį spektaklyje kuria Remigijus Vilkaitis, vaidinęs berniuką prieš 40 metų Dalios Tamulevičiūtės Jaunimo teatre pastatytoje „Medėjoje“. Auklės personažą įkūnija Margarita Žiemelytė, Medėjos – J.Šatkauskaitė, Jasoną vaidina Justas
Valinskas, berniuką – Pijus Ganusauskas.