Unikali dokumentinė juosta, kaip ir praėjusį kartą, buvo kuriama su ištikimais bendraautoriais: operatoriumi, montažo režisieriumi Vidmantu Gaigalu ir filmo montuotoju, garso operatoriumi Deiviu Sarapinu. Filmą įgarsino pats sumanytojas R.Karvelis.
81 metų sulaukęs ilgametis Jaunimo teatro aktorius R.Karvelis turi tokios veiklos, kuri net tik žavi teatro visuomenę, bet ir kelia pavydą tiems, kurie išėję į pensiją neturi ko veikti. Visą gyvenimą kaupęs ir rinkęs Jaunimo teatro archyvą, pats prisidėjęs prie spektaklių filmavimo ir fotografavimo, R.Karvelis jau daugiau kaip penkerius metus pluša prie savo idėjos – sukurti 5 dalių dokumentinį filmą apie Jaunimo teatrą. 2011 m. pasirodė pirmoji, o 2016 m. tikimasi pristatyti paskutinę dalį, kuria bus užverstas dar vienas Jaunimo teatro istorijos etapas.
Pradėjęs kurti filmą, optimizmo nestokojantis R.Karvelis susidūrė su įvairiausiais sunkumais. Finansinę tokio nemažo projekto naštą padėjo pakelti Jaunimo teatras ir Kultūros ministerija, skyrusi aktoriui individualią stipendiją. Filmo autoriai daug laiko skyrė archyvinei medžiagai atrinkti, scenarijui rašyti, papildomiems interviu filmuoti. Ilgas ir kruopštus darbas vyko montažinėje kartu su kompiuterinės grafikos specialistu. Viename interviu R.Karvelis prisipažino, kad tik pats susidūręs su tokio pobūdžio „juodu darbu“ įvertino dokumentinių filmų režisierių triūsą. Šviesaus atminimo kino kritikas Skirmantas Valiulis, dalyvavęs pirmosios filmo dalies premjeroje, rašė: „Jei ne ta archyvinė galera, iš ko būtų taip gyvai atkūręs teatro istoriją? Įtikinamiau atrodo ir šiuolaikiniai komentuotojai – aktoriai, režisieriai, net pats R.Karvelis, kai fone matai krutančius epizodus iš senųjų spektaklių, o vėliau atsiranda ir sinchronas su spalva. Kad taip visi teatrai būtų turėję po tokį aistringą metraštininką!“
Ketvirtojoje filmo dalyje žiūrovai išvys teatrui sudėtingą laikotarpį. Praėjus penkeriems metams po nepriklausomybės atgavimo, tiek šalyje, tiek jos kultūrinėse institucijose vis dar vyravo bendra suirutė. Teatre ne kartą keitėsi vadovybė, kartu su ja – repertuaro kryptys. Tačiau šiuo kitimo laikotarpiu pirmuosius spektaklius parodė režisieriai Ignas Jonynas ir Cezaris Graužinis, meno vadovu tapo dabartinis Jaunimo teatro vadovas Algirdas Latėnas, kuris vėliau papildė Jaunimo teatro aktorių gretas pasikviesdamas 1995 metais vaidybos studijas baigusius aktorius.
R.Karvelis stengėsi, kad dokumentinis filmas būtų kuo įdomesnis šiuolaikiniam žiūrovui, todėl nuotraukas ir ištraukas iš spektaklių papildė pokalbiais su tuo metu teatre dirbusiais menininkais. Filme žiūrovai išvys aktorius Remigijų Vilkaitį, A.Latėną, Kristiną Kazlauskaitę, Violetą Podolskaitę, Povilą Budrį, Rolandą Kazlą, Aleksą Kazanavičių, Gediminą Storpirštį, Tomą Kizelį, režisierius I.Jonyną, C.Graužinį, Vitalijų Mazūrą. Ketvirtoje filmo dalyje žiūrovai taip pat turės progą išgirsti šviesaus atminimo režisierės Dalios Tamulevičiūtės mintis po spektaklio „Memuarai“ (1999 m.).
Dokumentinio filmo „Valstybinio jaunimo teatro metraštis“ IV dalies pristatymas. Gruodžio 14 d. 16 val. Valstybinis jaunimo teatras.
