M.Bujoras gimė 1974 m. Moldovoje, Kišiniove, šeimoje buvo antrasis tarp keturių brolių. Išvertus iš moldavų kalbos jo pavardė reiškia „bijūnas“. Po vidurinės mokyklos baigė Agrarinį institutą, domėjosi genetika, darė bandymus ir taikėsi į mokslininko karjerą, bet... įstojo mokytis operinio dainavimo į Muzikos akademiją.
Kai Kišiniovo operoje jam pasiūlė karjerą pradėti nuo choro, ambicingasis dainininkas nuvažiavo į perklausas Kijevo bei Maskvos teatruose ir buvo pakviestas netgi ne į vieną. Pasirinko „Naująją operą“, tada vadovaujamą garsaus dirigento Jevgenijaus Kolobovo, debiutavo Sparafučilės vaidmeniu „Rigolete“, dainavo Greminą P.Čaikovskio „Eugenijuje Onegine“.
Vėliau M.Bujoras laimėjo jaunųjų dainininkų konkursus Italijoje, Ispanijoje ir kitose valstybėse, gavo vaidmenis Vokietijos, Austrijos, Kanados teatruose, koncertavo daugelyje šalių. Dainavo jis ir Niujorko „Carnegie Hall“.
2005 metais dainininko gyvenime įvyko lemtinga pažintis su estrados dainininku Muslimu Magomajevu, po kurios vis didesnę reikšmę jo repertuare pradėjo įgyti klasikinė estradinė daina. 2009-aisiais M.Bujoras nusprendė galutinai nutraukti sėkmingą operos daininko karjerą ir pasirinko estradą.
Šiandien dainininko repertuare girdime pasaulinius klasikinės estrados perlus. Tai Franko Sinatros, Robertino Loretti, Andrea Bocelli repertuarų kūriniai, Jevgenijaus Martynovo ir Raimondo Paulo populiariausios dainos ir M.Magomajevo dainų repertuaras. Ne viename interviu dainininkas mini, kad siekia susieti itališką dainavimo mokyklą ir Vidurio bei Rytų europiečiams būdingą emocionalumą.
Taigi jau po kelių dienų vilniečių laukia pažintis su įdomiu solistu. Jei publikos nuotaika bus pakili, dainininkas įterps ir savo linksmą pasakojimą bei dainelę, besibaigiančią žodžiais „Labai daug kas dainuoja be balso, aš iš tų, kuris dainuoja be plaukų“.