– Kokios tendencijos dabar vyrauja visuomenėje?
– Jei kalbėtume apie spalvą, – pilka. Saulės mažai, žmonės susigūžę... Tiesa, aš viešumoje rodausi retai – tik koncertuose. Neturiu didelio noro sukiotis viešumoje. Nebesinori skųstis. Anksčiau tai dariau gana griežtai, bet dabar suprantu, kad tuo nieko negaliu pakeisti. Niekas negali, nes aplinkui iškilusi nepralaužiama siena – mes užsimūriję ir negalime išsiveržti lauk. Tiesiog negali atsistebėti: yra daugybė žmonių, padariusių blogus darbus, net nusikaltimus, tačiau jie toliau „darbuojasi“, toliau sėdi Saeimoje ir jiems viskas atleidžiama.
Pamenu, anksčiau taip nebuvo. Gerai, Liaudies partija (jai priklausė R.Paulas. – Red.) iširo, bet liaudininkai buvo vaikai, palyginti su tomis partijomis, kurios dabar yra valdžioje. Negaliu net įsivaizduoti, kad kadaise kas nors būtų leidęs sau daryti tai, ką dabar daro valdžios žmonės. Tuomet būtų sukilusi visa žiniasklaida!
– Tačiau žmonės įsiklauso į jūsų žodžius.
– Argi jie įsiklausė, kai kalbėjau prieš rinkimus (Latvijos Saeimos rinkimai buvo pernai spalio mėnesį. – Red.)? Rinkimai tam ir buvo, kad žmonės padarytų kokias nors išvadas, bet niekas nepakito. Tiesą sakant, reikia „pasakyti ačiū“ Vladimirui Putinui, nes žmonės balsavo prieš jo politiką, o ne už mūsų ekonomiką, mūsų vidaus reikalus.
– Galbūt kasdienybės pilkumą ir bevaisius skandalus išsklaidys pirmininkavimas Europos Sąjungai?
-Taip, būsime pirmininkaujanti valstybė... Ir kas mums iš to? Bus išleista daugybė pinigų, tačiau nesitikėkite, kad kas nors su mumis skaitysis. Prieš tai dėjome didžiules viltis į parlamento rinkimus, ir kas iš to išėjo? – Kaip tai neišėjo? Yra daug naujų deputatų. Pavyzdžiui, Artusas Kaiminis – spalvinga asmenybė (ekscentriškas Latvijos Saeimos narys, buvęs Latvijos nacionalinio teatro aktorius. – Red.)
– Iš pradžių jis kai ką kalbėjo įdomiai – tai buvo galima palaikyti. Deja, vaikinas pjauna šaką, ant kurios pats sėdi. Juk visi tik ir laukė, kada jis suklups. Ir suklupo! (A.Kaiminis įsivėlė į muštynes naktiniame bare. – Red.) Dabar jam bus nelengva kovoti už teisybę.
O tos liūdnai pagarsėjusios tyrimo komisijos? Į jas taip pat nededu didelių vilčių. Kam jos reikalingos? Juk yra valstybinės įstaigos, kurios turi atlikti tyrimus, be to, kur kas greičiau, nei tai vyksta dabar. Mes net eksperimentavome su pastato griūtimi (turima galvoje prekybos centro „Maxima“ griūtis Zolitudės rajone 2013 metų pabaigoje. – Red.). Mielieji, ir be tų eksperimentų aišku, kas kaltas!
O kuo baigė veiklą komisija, tyrusi mano „puikiojo“ banko žlugimą? (Bankrutavus bankui „Latvijas Krajbanka“, R.Paulas prarado ten laikytas santaupas – apie milijoną eurų. – Red.) Niekuo! Visi žinome, kas, kaip ir kodėl likvidavo tą banką, bet giliau niekas nekapsto. Visa tai kelia alergiją. Žmonės, kurie suorganizavo banko žlugimą, vis dar laisvai vaikšto po Rygą. Kada nors visa tai išplauks į paviršių, bet bus jau per vėlu.
Vladimiras Antonovas, buvęs „Krajbanka“ prezidentas, nėra pagrindinis kaltininkas. Tačiau berniukai sėkmingai pasidarbavo, susikrovė lagaminus ir išvyko į gerai apmokamas tarnybas... Faktai iškalbingi: jeigu tu atsistatydini dėl savo aplaidumo, tai kokią turi teisę tęsti politinę veiklą? Tuomet tau reikėtų trauktis iš politikos! Tačiau Briuselyje, pasirodo, mūsų politinio elito rinktinė... Bet kam galime priekaištauti? Juk patys visus išrinkome.
– Nors oficialiai dar nepaskelbta, panašu, kad Jūrmaloje nebebus rengiamas festivalis „Novaja volna“ („Naujoji banga“), taip pat kai kurie kiti rusų pramoginiai renginiai. Kaip jūs tai vertinate?
– Taigi reikėjo vieną kartą visa tai baigti tyliai ir taikiai! Bet ne – viskas virto palaida bala, apie kurią klega visa visuomenė – diskusijos vyksta net Vyriausybės lygiu. Manęs nuojauta neapgavo – pats pasitraukiau iš „Novaja volna“. Jeigu būčiau likęs, būčiau buvęs įtrauktas į tą sūkurį.
– Galbūt dabar latvių muzikantų koncertai „Dzintari“ salėje bus rengiami liepą, o ne rugpjūčio pabaigoje ir rugsėjo pradžioje, kai orai jau vėsūs ir lietingi?
– Taip, galbūt... Tačiau tegul tie didieji tvarkytojai viską pasveria: jeigu mums reikia kur nors ko nors užsidirbti, tai sugalvokite, kaip tuos pinigus uždirbti. Ir kaip išgyventi Jūrmalai. Mūsų kaimynystėje esanti šalis pinigų turi ir gali sau leisti daug ką daryti kitaip nei mes. Palyginkite kad ir naujametes programas – kokios mūsų ir kokios rusų.
– Vienoje naujamečių Rusijos televizijos programų Valerija, Josifas Kobzonas ir Olegas Gazmanovas, jų nuomone, šmaikščiai pasišaipė iš to, kad pernai jų neįleido į Latviją. Pasinaudojo jūsų daina „Paskutinis lapas“ („Geltoni lapai“)...
– Man jau visi skambina ir klausia apie tai... Nežiūrėjau ir nesirengiu žiūrėti – manęs tai nedomina. Tuo metu aš su didžiausiu malonumu žiūrėjau Tony Benneto ir Lady Gagos pasirodymus, girdėjau ir Eltono Johno koncertą. Jeigu tas jūsų paminėtas trejetas ką nors dainavo per Rusijos televiziją, tegul dainuoja... Aš gerai žinau, kas yra kupletai – girdėjau „Geltonus lapus“, kuriuose dainuojama apie kinus. Dabar štai rusai atsigriebė už draudimą įvažiuoti į Latviją.
– Ar jūs lyginote latvių ir rusų naujametes laidas?
– Mes atrodome gana skurdžiai. Bet problema ne tik pinigai – esmė profesionalumas. Naujamečiai koncertai iš esmės turi būti parengti jau rugpjūtį. Bet rengėjai dažniausiai elgiasi paviršutiniškai, paskutinę minutę ką nors gaudo ir griebia. Buvo numatytas mano numeris, paprašiau pianino, o pastatė kažkokią raudoną dėžę. Fone – fonograma, bet juk girdėti, kad groju tikru pianinu. Ir tada visi teisinasi: ak, neturime pinigų.
Kalbėti apie mūsų popmuzikos lygį sudėtinga. Lenkiu galvą prieš klasikinės muzikos atlikėjus, kurie gali aukščiausiu lygiu pasirodyti pasaulyje. Bet popmuzika... Nėra pas mus to lygio.
– Tarp latvių artistų, kurie gali sutraukti pilnas sales publikos, yra, pavyzdžiui, Intaras Busulis, kurio profesionalumo tikriausiai neneigsite. Jis ką tik puikiai padainavo Rusijos šou „Golos“ („Balsas“), tačiau daugelis jį smerkia už dalyvavimą rusiškame projekte.
– Palikime ramybėje kultūros žmones, artistus. Ir mes, ir rusai turi puikų kiną, teatrą. Nereikia pūsti burbulo, mes juk daug metų bendradarbiavome meno sferoje.
Pažvelkite į garsiausius pasaulio simfoninius orkestrus – kiek juose korėjiečių, japonų ir niekada niekam net netopteli priekaištauti jiems dėl tautybės. Tačiau pas mus visi nacionaliniai klausimai perspausti.
– Ar jūs susimąstote apie Latvijos perspektyvas artimiausiais metais?
– Mane apėmęs toks pojūtis, kad einame į niekur. Mes neturime konkrečių tikslų. Kadaise buvo bent jau apgaulingi tikslai – tokiais ir tokiais metais gyvensime komunizme. Galbūt dabar būtų galima paskelbti, pavyzdžiui, tokį šūkį: „Pakilsime iš paskutinės vietos bent jau į priešpaskutinę!“ Bet nėra net tokio lozungo. Užtat žmonėms pasakojama, kad minimali alga bus 360 eurų. Ką už ją galima nusipirkti? Kaip iš jos gyventi? Eiti vogti?! Kai pagalvoju, per nepriklausomybės metus mane apvogė mažiausiai tris kartus. Bet, pasirodo, aš taip pat kai ką pavogiau: aštuonerius metus laikraštis „Diena“ nuolat rašė, kad aš pavogiau iš valstybės butą.
Tačiau ramybės vis tiek jau nebus: kitais metais – jei dar gyvensiu – švęsiu jubiliejų. Ir darosi apmaudu, kai jaučiu, kad kai kas rengia koncertą ne dėl manęs, o dėl to, kad pats užsidirbtų mano sąskaita.
Parengė Milda Augulytė
