„Valdovų rūmų muziejaus kartu su Lietuvos Respublikos ambasada Švedijos Karalystėje ir Stokholmo Armijos muziejumi rengiamas projektas – puiki galimybė Švedijos gyventojams bei svečiams susipažinti su vienu ryškiausių pastarųjų metų Lietuvos kultūros projektų. Džiaugiamės, kad daugelį šalių apkeliavusi paroda atidaroma dar vienoje valstybėje, su kuria Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę jos klestėjimo laikotarpiu siejo glaudūs politiniai, ekonominiai ir kultūriniai ryšiai, valdė ta pati Vazų dinastija“, – teigia Valdovų rūmų muziejaus Užsienio ryšių ir parodų skyriaus vedėja Daiva Mitrulevičiūtė.
Pasak jos, šios tarptautinės kilnojamosios parodos tikslas – pristatyti Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijos istoriją, šių rūmų atkūrimo svarbą, eigą ir reikšmę, jų pritaikymą muziejinėms, kultūros, turizmo, valstybės reprezentacijos reikmėms. Parodą sudaro 17 gausiai iliustruotų stendų, kuriuose anglų kalba apžvelgiama Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų raida, apibūdinami reikšmingi istoriniai įvykiai, rodoma svarbiausia lituanistinė ikonografinė medžiaga, įdomiausios radinių grupės ir muziejinės kolekcijos, rūmų atkūrimo projektas ir esamų bei būsimų ekspozicijų koncepcija. Ši paroda puikiai iliustruoja šiuolaikinės Lietuvos muziejininkystės viziją, įgyvendinamus projektus ir ateities strategijas kultūros puoselėjimo, aktualinimo ir išsaugojimo kontekste.
Parodos atidarymą lydės seminaras, skirtas svarbiausiai Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijai. Jame pranešimus skaitys Valdovų rūmų muziejaus Mokslinių tyrimų centro Kultūros ir dailės istorijos grupės vadovas Eimantas Gudas, šio centro Archeologijos grupės vadovas dr. Povilas Blaževičius bei Siodertiorno universiteto docentas dr. Andrejus Kotliarčiukas iš Baltarusijos.
Anot D. Mitrulevičiūtės, po tarptautinės kilnojamosios parodos atidarymo muziejininkai planuoja apsilankyti Gripsholmo ir Skoklosterio pilyse, Vazų, Nacionaliniame, Istorijos ir kituose muziejuose, taip pat Upsalos katedroje, kurioje yra palaidota Žygimanto Augusto sesuo Švedijos karalienė Kotryna Jogailaitė. „Vizito Švedijoje tikslas – ne tik atidaryti parodą, bet ir užmegzti bendradarbiavimą su šios šalies muziejais, ypač tais, kuriuose saugomos su Lietuvos valdovais siejamos vertybės“, – sako ji.
Siekdamas liudyti istorinius ryšius, Valdovų rūmų muziejus planuoja ateityje Vilniuje surengti lituanistinių vertybių parodą iš Švedijos muziejų rinkinių. Yra žinoma, kad 1562 m. Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijoje vyko Suomijos kunigaikščio Jono Vazos (vėlesnio Švedijos karaliaus Jono III Vazos) ir lietuvių bei lenkų princesės Kotrynos Jogailaitės tuoktuvės, o netrukus po to jie buvo vainikuoti Švedijos karaliais. Ši santuoka Vazų dinastijai atvėrė kelią į Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio sostus, o viena dinastijos šaka Lietuvą ir Lenkiją valdė 80 metų. Tradiciniai istoriniai ryšiai su šiomis šalimis prisimenami ir šiandien – 2009 m. simboliniame atkurtų, bet iki galo neįrengtų Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų atidarymo renginyje dalyvavo Švedijos karalius Karolis XVI Gustavas.
Atnaujinama tarptautinė kilnojamoji paroda „Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai ir jų atkūrimas“ po įvairias pasaulio šalis keliauja jau daugelį metų. Susipažinti su Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų istorija ir paveldu jau turėjo galimybę Minsko (Baltarusija), Biskupino, Krokuvos, Ščecino, Varšuvos ir Vroclavo (Lenkija), Sankt Peterburgo (Rusija), Talino, Pernu ir Narvos (Estija), taip pat daugelio Lietuvos miestų gyventojai ir jų svečiai.
Stokholmo Armijos muziejuje tarptautinė kilnojamoji paroda svečiuosis iki 2015 m. kovo 9 dienos. Jeigu bus gautas finansavimas, šiais metais parodą „Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai ir jų atkūrimas“ anglų kalba tikimasi pristatyti dar dviejuose svarbiuose moksliniuose ir kultūriniuose renginiuose: Jungtinėje Karalystėje vyksiančios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijai skirtos tarptautinės mokslinės konferencijos metu bei Bonoje (Vokietija) vyksiančios UNESCO Pasaulio paveldo komiteto sesijos metu.
