VASAROK SU

žiniomis ir žvaigždėmis

Vasarą prenumeruok Lrytas
PREMIUM vos už 12,99 Eur metams
ir gauk bilietą į pasirinktą koncertą
Taujėnų dvare dovanų

Kario skulptūra jau pakeliui į varpų bokšto nišą

2015 m. vasario 6 d. 12:16
lrytas.lt
1942 m. sunaikinta Lietuvos kario skulptūra Vasario 16-ąją sugrįš į Vytauto Didžiojo karo muziejaus varpų bokšto nišą. Visi skulptūros atkūrimo darbai buvo patikėti Kauno projektavimo, restauravimo ir statybos institutui. Pasak metalo ir medžio dirbtuvių vadovo Raimondo Bridikio, buvo įdėta daug sunkaus ir kruopštaus darbo, kol pasiektas galutinis rezultatas. 2,7 m aukščio ir iki 200 kilogramų sverianti skulptūra atgimė kalvio Jono Malinausko dirbtuvėse.
Daugiau nuotraukų (1)
Iš pradžių buvo išlietas molinis skulptūros modelis, vėliau liejinys pagamintas iš gipso ir tik po to iš vario lakštų nukaldinta skulptūra. Kario šarvus iš 2 mm storio vario lakštų kalvis J.Malinauskas kalė pagal skulptoriaus Juozo Šlivinsko modelį. Varinė Kario skulptūra yra tuščiavidurė, iš vidaus padengta nerūdijančiu plienu, todėl kariliono bokšte stovės ilgus dešimtmečius. Šiuo metu vyksta baigiamieji skulptūros patinavimo (sendinimo) darbai.
Kario skulptūra yra neatsiejama Vytauto Didžiojo karo muziejaus istorijos dalis, todėl jos atkūrimas – pagarbos ženklas garbingai lietuvių tautos istorijai. Visų darbų pabaigoje, tarsi įamžindami šią istorinę akimirką, Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktorius Kęstutis Kuršelis ir metalo ir medžio dirbtuvių vadovas R.Bridikis į Kario skulptūros vidų įdėjo simbolinę iš žalvario lydinio pagamintą artilerijos pabūklo sviedinio tūtą su Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės raštu ateinančioms kartoms. Šiame rašte paminėta trumpa skulptūros istorija ir šio nepriklausomybės kovų ir laisvės sargybos simbolio atkūrimo data. Artilerijos pabūklo sviedinio tūta nulakuota specialiu laku, įdėta į dešinę Kario ranką.
Kario skulptūros sugrąžinimo į valstybės saugomų nacionalinės reikšmės objektų sąrašus iniciatoriai yra Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas, kompozitorius, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Giedrius Kuprevičius, festivalio „Kaunas Jazz“ įkūrėjas Jonas Jučas. Šį sumanymą palaikė ir Lietuvos kariuomenės vadas generolas majoras Jonas Vytautas Žukas. Tarpukariu bokštą puošusiai skulptūrai atkurti prireikė apie 90 tūkst. litų. Geros valios žmonės šiai akcijai paaukojo apie 30 tūkstančių litų.
Vytauto Didžiojo Karo muziejaus kariliono bokštas 1937 m. buvo sujungtas su pagrindiniu muziejaus pastatu. Pastačius bokštą, specialiai paruoštoje nišoje 1938 m. buvo pastatyta jauno skulptoriaus Juozo Mikėno sukurta Kario („Riterio“) skulptūra. Buvo nuspręsta skulptūrą nulieti iš nepriklausomybės kovų laukuose surinktų žalvarinių šovinių gilzių. Jų pritrūkus iš intendantūros sandėlių buvo skirta dar 1700 kg žalvario gilzių.
Istorinės Kario skulptūros atidengimo ceremonija Vytauto Dydžiojo karo muziejaus kariliono bokšte vyks vasario 16 d. 12 val. 40 min.
KultūraIstorijaKario skulptūra
Rodyti daugiau žymių

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2025 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.