Daugelis minėjimo dalyvių patys išgyveno 1990-ųjų metų euforiją, kai LR Aukščiausioji Taryba pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės atstatymo aktą. Tarp susirinkusiųjų buvo ir tokių, kurie iš tėvų ar senelių pasakojimų prisiminė prieš beveik 100-ą metų vasario 16-ą dieną įvykusį valstybės atkūrimą.
Tą lemtingą laikotarpį minėjimo dalyviams priminė Nepriklausomybės akto signataro Saliamono Banaičio anūkas bei ilgalaikis Portlando lietuvių bendruomenės narys Sigitas Banaitis. Na, o apie pokario laikotarpiu vykusį stiprų partizanų pasipriešinimą išeivijos lietuviams pasakojo ne kas kitas, o iš Niujorko specialiai į minėjimą atvykęs dokumentinio filmo „Nematomas frontas“ kūrėjas Vincas Sruoginis.
„Apie partizanus Lietuvoje ilgą laiką niekas nekalbėjo, bet visi tai laikė širdyse. Jeigu nebūtų buvę jų kovos, kažin, ar šiandien turėtume nepriklausomybę“, – tokiais žodžiais į susirinkusius Portlando lietuvius bei svečius iš kaimyninės Sietlo bendruomenės kreipėsi režisierius V.Sruoginis.
Nors sunku būtų nustatyti tikslius metus, tačiau minėjime apsilankiusieji Lietuvos emigrantai simboliškai pažymėjo ir 150-ąsias metines... tuomet pirmieji lietuviai pasiekė tolimosios Šiaurės Amerikos pakrantes XIX a. pabaigoje.
Šiam istorijos laikotarpiui atminti JAV LB Portlando apylinkė kartu su Lietuvių Fondu surengė parodą „Pirmoji banga“. Minėjimo metu Lietuvių Fondo atstovas Vakarų pakrantei Laurynas Misevičius pasveikino visus susirinkusius ir pristatė Lietuvos Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos archyvinių bei spausdintų dokumentų rinkinį.
Ši paroda supažindina visuomenę su XIX a. pabaigos – XX a. pradžios Lietuvių emigracijos į Jungtines Amerikos Valstijas istorija, lietuvių kultūrine ir visuomenine veikla JAV, lietuviškų knygų leidyba ir pagalba Lietuvai siekiant atkurti nepriklausomybę.
Gausi lietuvių emigracija įtakojo tautos ir kultūros formavimąsi; ji buvo ypač svarbi 1864-1904 metais, kuomet buvo uždrausta lietuviška spauda. „Lietuvos istorija, o tame tarpe ir paroda „Pirmoji Banga“, iš kartos į kartą atskleidžia didžius žygdarbius, kuriais garsėja mūsų tautiečiai“, – sakė Laurynas Misevičius.
Vienas Lietuvių Fondo tikslų yra išlaikyti ir remti lietuvišką kultūrą. Per 52-ejus veiklos metus Fondas yra skyręs daugiau nei 16 milijonų JAV dolerių paramos bei stipendijų. „Ši be galo reikalinga parama įmanoma tik tuomet, kai Amerikos lietuvių tarpe atsiranda tokių žmonių kaip Juozas Vilcha-Vilčiauskas, kurie dosniai aukoja Lietuvių Fondui, tuo skatindami tolimesnę lietuvių veiklą Amerikoje bei paramą jai visame pasaulyje“, – tęsė L.Misevičius.
Paroda „Pirmoji banga“ paliko neišdildomą įspūdį Portlendo lietuviams, o labiausiai sujaudino ilgametį bendruomenės veikėją bei buvusį vietinės apylinkės pirmininką Vilių Žalpį, kuris tarp eksponatų netikėtai surado savo senelio brolio nuotrauką. „Pirmoji banga“ bus eksponuojama Portlendo Latvių namuose iki š.m. balandžio vidurio.
Po to eksponatai keliaus į Vašingtono Universitetą Sietle (University of Washington) – Baltijos studijų skyrių bei į Lietuvių Dienas Los Andžele. Paroda jau yra apkeliavusi nemažą Jungtinių Amerikos Valstijų regioną: Balzeko lietuvių kultūros muziejų Čikagoje, Lietuvos generalinį konsulatą Niujorke, Georgetown universitetą Vašingtone, Elizabeth (NJ) lietuvių apylinkę, Lietuvių dienas Frackville (PA), Kanados lietuvių kultūros archyvą Mississauga (šalia Toronto), New Britain ir Hartfordą (CT), Filadelfiją, Klivlando Lietuvių Klubą. Praeitą mėnesį eksponatai „persikraustė“ į Vakarų pakrantę.
Jaudinantis vakaras baigėsi Portlando lituanistinės mokyklos „Atžalynas“ auklėtinių pasirodymu bei Portlendo jaunimo ir tautinių šokių kolektyvo „Aitvaras“ programomis. JAV Lietuvių Bendruomenės Portlando apylinkės valdyba bei „Atžalyno" tėvų komitetas pasveikino vedėją Ingą Sadaunikaitę-Kozhevnikov bei mokytoją Ernestą Ingelevičiūtę ir padėkojo joms už pastangas bei pasiaukojimą steigiant ir vystant šią pirmus metus veikiančią lituanistinę mokyklą.
