Viena šio spektaklio aktorių Ilona Balsytė teigia, kad viskas turi ilgesnį ar trumpesnį savo gyvenimą, o vaidinimas – tai gyvas darinys, gyva siela, kuri negali būti amžina.
„Atsisveikinimas yra viena iš grandžių, siejančių teatrą ir gyvenimą. Spektaklis yra gyvas organizmas, todėl kaip ir viskas gyvenime, jis natūraliai pasensta. Ir jei jį tikrai myli ir gerbi, reikia leisti jam garbingai ir oriai išeiti. Aišku, gaila, nes teatras kaip joks kitas menas, deja, neturi išliekamosios vertės. Todėl praėjusių dienų šlovingi vaidmenys yra tik patvirtinimas sau pačiam, kad viename ar kitame savo gyvenimo etape buvai šaunus“, – scenos partnerei pritarė aktorius ir spektaklio vienas iš scenarijaus autorių Andrius Kaniava.
