„Manau, tą sistemą tobulinsime. Sulaukiu daug nepasitenkinimo skambučių. Pinigų leidybai buvo numatyta 4 milijonai litų, – sakė Š.Birutis. – Dar vienas svarbus dalykas, kuris man kelia
susirūpinimą, – literatūros ir meno archyvas.“
Ministras pasidžiaugė, kad Lietuvoje daug rašytojų, taip pat
pasidžiaugė Rašytojų klubo veikla, į kurio renginius nuolat gauna
kvietimų.
Ministras Š.Birutis rašytojams linkėjo būti aktyviems,
pilietiškiems, humanistinių vertybių saugotojais. „Taip pat
nekantriai laukiu 51-ojo „Poezijos pavasario“, – neslėpė ministras
savo silpnybės eilėms.
Rašytojai – it gerai treniruoti žurnalistai – ministrui
negailėjo įvairių klausimų. Vidmantė Jasukaitytė klausė, ar
rašytojų suvažiavimas prilygsta „Auksinių svogūnų“ ceremonijai, ar
jis čia bus taip ilgai, kaip „svogūnuose“, kad susipažintų su
rašytojų gyvenimu iš vidaus. Tačiau paaiškėjo, kad ministro
darbotvarkė – labai įtempta.
„Praėjusiais metais patvirtinta literatūros programa. Ji skamba
gerai, bet jai neskirta jokio finansavimo. Ar bus jai skiriamas
finansavimas?“ – teiravosi Kornelijus Platelis.
Ministrui teko pripažinti, kad to nebus. „Visi pinigai –
Kultūros rėmimo fonde, valdomame Kultūros tarybos“, – patikslino Š.Birutis.
Romas Gudaitis retoriškai teiravosi, ar yra Kultūros
ministerijoje kultūros žmonių? Kažkada jų buvo, bet ar tikrai yra
dabar? Ministrui atsakius, kad tokių žmonių yra, R.Gudaitis
laikėsi savo: „Tai jūs sutikote vadovauti ministerijai, kurioje
nėra kultūros žmonių. Aš netikiu jūsų darbu, jūsų vaidmeniu
kultūroje dėl lėšų kultūrai stygiaus.“
Š.Biručiui plunksnos broliams teko net ir pasiteisinti. Jis
nemano neteisingai pasielgęs, kad atėjo į kultūros ministro postą.
„Žmonės, kurie anksčiau vadovavo ministerijai, buvo per daug
kultūringi, – pareiškė Š.Birutis. – Manau, daug žingsnių, kad
kultūra nebūtų devalvuota, man jau pavyko žengti.“
Š.Birutis paaiškino, kad Kultūros taryba savavališkai
paskelbė, jog nefinansuos leidinių. „Ministras turėti įtakos tiems
sprendimams negali. Vyriausybė ieškos galimybių tokią tarybą
paleisti“, – žadėjo Š.Birutis.
Tada Rašytojų sąjungos pirmininkas Antanas A.Jonynas perskaitė
savo metinę ataskaitą. Paminėjo, kad per tuos ketverius metus, kol
jis yra Rašytojų sąjungos pirmininkas, atsisveikinta su 42
rašytojais čia, Lietuvoje, ir už Atlanto. Jie buvo pagerbti tylos
minute.
Nors šie ketveri metai rašytojų „galvai“ pasirodė ilgesni nei
šešeri, iš vokiečių kalbos į lietuvių verčiant Johanno Wolfgango von Goethe „Faustą“, jis pareiškė, kad
kandidatuoja į pirmininko postą antrajai kadencijai.
A.A.Jonynas priminė, kad Rašytojų sąjungai priklauso 378
nariai. Vidutinis rašytojo amžius – 65 metai, o visus sudėjus į
krūvą – net apie 25 tūkst. metų. „Manau, iš tokio amžiaus galima
pasisemti idėjų brandžiai kūrybai“, – šmaikštavo A.A.Jonynas.
Pirmininkas apgailestavo, kad sąjungai trūksta jaunų žmonių – 30
metų ribos neperkopė tiktai du rašytojai.
„Manau, per pastaruosius ketverius metus mūsų rašytojai parašė
kūrinių, kuriuos prisimins ne tik XXI a. skaitytojai“, – vylėsi A.A.Jonynas. Jis priminė, jog iš Rašytojų sąjungos leidyklos pasitraukė jos įkūrėjas ir ilgametis vyriausiasis redaktorius
Valentinas Sventickas. Jo pareigas perėmė Arnas Ališauskas.
A.A.Jonynas paminėjo, kad skirtas finansavimas kūrybinei
rašytojų rezidencijai Palangoje. Vardijo įvairius renginius,
forumus, bendradarbiavimą su kitų šalių rašytojais.