„Manau, tą sistemą tobulinsime. Sulaukiu daug nepasitenkinimo skambučių. Pinigų leidybai buvo numatyta 4 milijonai litų, – sakė Š.Birutis. – Dar vienas svarbus dalykas, kuris man kelia susirūpinimą, – literatūros ir meno archyvas.“
Ministras pasidžiaugė, kad Lietuvoje daug rašytojų, taip pat pasidžiaugė Rašytojų klubo veikla, į kurio renginius nuolat gauna kvietimų.
Ministras Š.Birutis rašytojams linkėjo būti aktyviems, pilietiškiems, humanistinių vertybių saugotojais. „Taip pat nekantriai laukiu 51-ojo „Poezijos pavasario“, – neslėpė ministras savo silpnybės eilėms.
Rašytojai – it gerai treniruoti žurnalistai – ministrui negailėjo įvairių klausimų. Vidmantė Jasukaitytė klausė, ar rašytojų suvažiavimas prilygsta „Auksinių svogūnų“ ceremonijai, ar jis čia bus taip ilgai, kaip „svogūnuose“, kad susipažintų su rašytojų gyvenimu iš vidaus. Tačiau paaiškėjo, kad ministro darbotvarkė – labai įtempta.
„Praėjusiais metais patvirtinta literatūros programa. Ji skamba gerai, bet jai neskirta jokio finansavimo. Ar bus jai skiriamas finansavimas?“ – teiravosi Kornelijus Platelis.
Ministrui teko pripažinti, kad to nebus. „Visi pinigai – Kultūros rėmimo fonde, valdomame Kultūros tarybos“, – patikslino Š.Birutis.
Romas Gudaitis retoriškai teiravosi, ar yra Kultūros ministerijoje kultūros žmonių? Kažkada jų buvo, bet ar tikrai yra dabar? Ministrui atsakius, kad tokių žmonių yra, R.Gudaitis laikėsi savo: „Tai jūs sutikote vadovauti ministerijai, kurioje nėra kultūros žmonių. Aš netikiu jūsų darbu, jūsų vaidmeniu kultūroje dėl lėšų kultūrai stygiaus.“
Š.Biručiui plunksnos broliams teko net ir pasiteisinti. Jis nemano neteisingai pasielgęs, kad atėjo į kultūros ministro postą. „Žmonės, kurie anksčiau vadovavo ministerijai, buvo per daug kultūringi, – pareiškė Š.Birutis. – Manau, daug žingsnių, kad kultūra nebūtų devalvuota, man jau pavyko žengti.“
Š.Birutis paaiškino, kad Kultūros taryba savavališkai paskelbė, jog nefinansuos leidinių. „Ministras turėti įtakos tiems sprendimams negali. Vyriausybė ieškos galimybių tokią tarybą paleisti“, – žadėjo Š.Birutis.
Tada Rašytojų sąjungos pirmininkas Antanas A.Jonynas perskaitė savo metinę ataskaitą. Paminėjo, kad per tuos ketverius metus, kol jis yra Rašytojų sąjungos pirmininkas, atsisveikinta su 42 rašytojais čia, Lietuvoje, ir už Atlanto. Jie buvo pagerbti tylos minute.
Nors šie ketveri metai rašytojų „galvai“ pasirodė ilgesni nei šešeri, iš vokiečių kalbos į lietuvių verčiant Johanno Wolfgango von Goethe „Faustą“, jis pareiškė, kad kandidatuoja į pirmininko postą antrajai kadencijai.
A.A.Jonynas priminė, kad Rašytojų sąjungai priklauso 378 nariai. Vidutinis rašytojo amžius – 65 metai, o visus sudėjus į krūvą – net apie 25 tūkst. metų. „Manau, iš tokio amžiaus galima pasisemti idėjų brandžiai kūrybai“, – šmaikštavo A.A.Jonynas. Pirmininkas apgailestavo, kad sąjungai trūksta jaunų žmonių – 30 metų ribos neperkopė tiktai du rašytojai.
„Manau, per pastaruosius ketverius metus mūsų rašytojai parašė kūrinių, kuriuos prisimins ne tik XXI a. skaitytojai“, – vylėsi A.A.Jonynas. Jis priminė, jog iš Rašytojų sąjungos leidyklos pasitraukė jos įkūrėjas ir ilgametis vyriausiasis redaktorius Valentinas Sventickas. Jo pareigas perėmė Arnas Ališauskas.
A.A.Jonynas paminėjo, kad skirtas finansavimas kūrybinei rašytojų rezidencijai Palangoje. Vardijo įvairius renginius, forumus, bendradarbiavimą su kitų šalių rašytojais.
