OKT/Vilniaus miesto teatras, 2015-ųjų užsienio gastroles pradėjęs „Dugne“ pristatymu „Festival de Liege“ festivalyje Lježe (Belgija), šį kartą dalyvavo tarptautiniame „Reflex“ festivalyje Sfintu Georgėje (Rumunija). Tai – kas treji metai rengiamas festivalis, šiemet vykęs trečią kartą. Anksčiau jame pristatyti tokie garsūs Europos teatro vardai kaip Michaelis Thalheimeris, Krystianas Lupa ar „Rimini Protokoll“. Šių metų „Reflex“ programoje – menininkai iš Rumunijos, Serbijos, Lenkijos, Vengrijos, Austrijos, Vokietijos ir Lietuvos.
„Šiemet norėjome parodyti ryškius, kokybiškus bei poetiškus šiuolaikinio teatro spektaklius, skirtus tik aukštai pakeltą kartelę įveikiančiai publikai. Mūsų misija – reflektuoti tai, kas šiuo metu vyksta pasaulyje. Tiek teatre, tiek apskritai“, – teigė festivalio direktorius Laszlo Bocsardi.
Tai – nebe pirma OKT/Vilniaus miesto teatro kelionė į Rumuniją. Pastarojo dešimtmečio gastrolių statistika rodo, kad rumunai pamėgo O.Koršunovo teatrą. 2006-aisiais „Vasarvidžio nakties sapno“ parodymu Krajovos festivalyje prasidėjęs rumuniškas gastrolių maratonas tęsiasi iki šiol – penkiuose skirtinguose miestuose vilniečių trupei publika plojo daugiau nei dešimt kartų.
„Labai norėjome „Mirandą“ prarodyti dar antrajame „Reflex“ festivalyje, tačiau tuo metu ji kaip tik buvo rodoma netoliese rengiamame Krajovos festivalyje. Tąkart pamatėme, kaip stipriaia spektaklis paveikė publiką. Noras išvysti jį mūsų festivalio scenoje tik sustiprėjo. Ir štai parodėme jį trečiajame „Reflex“, – kalbėjo festivalio direktorius L.Bocsardi.
Buvusio Rytų bloko šalių gyventojams „Miranda“ – itin jautri akistata su pačiu savimi. Jų aplinkoje buvo apstu tokių negyvenamų salų kaip Prospero erdvė. Tai socialistinis mažutėlis butas, tapdavęs erdve, kurioje galėjo vykti stebuklai. Čia menininkai ar apskritai inteligentai galėjo auginti savo Mirandas, taip kiekvienas kurdamas savo dvasinį stebuklą. Jie tarsi įkalinti šiame bute-saloje, bet iš esmės tik čia gali elgtis laisvai. Prisiminti tokius asmeninius išgyvenimus jau galėjo Vengrijos, Lenkijos, Rusijos, Baltarusijos, Armėnijos, Slovėnijos bei Rumunijos publika.
„Vis dar pamename tokias salas. Ir aš gyvenau lygiai tokiame pačiame bute“, – po spektaklio „Reflex“ festivalyje vykusiame susitikime prisiminimais dalijosi žiūrovė.
„Po spektaklio dažną žiūrovą apėmė nekasdienis jausmas: esi tiesiog įsimylėjęs spektaklį, tačiau jauti, kad privalai skirti keletą dienų apmąstyti tam, ką šį vakarą išgyvenai. Tokios reakcijos mums leido suprasti, jog ne veltui „Mirandą“ palikome festivalio uždarymui. Tai buvo idealus finalinis šūvis“, – teigė festivalio direktorius L.Bocsardi.
Įdomu tai, kad „Mirandos“ populiarumas Vakarų šalyse nė kiek nenusileidžia buvusio Rytų bloko šalims. Pakankamai hermetiškas spektaklis sulaukė atgarsio Ispanijoje, Švedijoje, Vokietijoje, Italijoje, Norvegijoje, Prancūzijoje. Kodėl taip yra? Dažnas užsienio kritikas pabrėžia, jog „Mirandoje“ greta asmeniškumų apstu erdvės universaliems klausimams, susijusiems su atstumtaisiais bei jų svajonės galia. Jų nuomone, čia kalbama apie režimo naikinamą intelektualą, ir toli gražu ne visada svarbu, koks tai režimas. Taip politinis spektaklis netampa tiesiog dar viena to meto publicistika.
Dar vienas įrodymas, kad „Miranda“ veikia ir vakariečių sąmonę: O.Koršunovas yra pakviestas statyti šį kūrinį Graikijoje, tik aštuntojo dešimtmečio viduryje išsilaisvinusioje iš karaliaus Konstantino II rankų bei tapusioje demokratiška valstybe.