Spektakliu „Geras žmogus iš Sezuano“ V.Bareikis tęsia bendradarbiavimą su Jaunimo teatru. 2012 m. pagal Ch.Palahniuko romaną buvo sukurtas jaunosios publikos susidomėjimo sulaukęs spektaklis „Kovos klubas“. Tuo metu V.Bareikio atėjimas žymėjo norą išjudinti teatrą, spektaklis buvo rodomas net trijose skirtingose erdvėse, apie jį netilo diskusijos socialiniuose tinkluose. „Į šį teatrą grįžtu labai sąmoningai, nes, „Kovos klubui“ sulaukus išskirtinio publikos dėmesio, buvo aišku, kad greičiausiai tai – nepaskutinis mūsų bendradarbiavimas. Tą kartą į teatrą plūstelėjo jauno kraujo pliūpsnis tiek perkeltine, tiek tiesiogine prasme – turiu omenyje ir savanorius jaunuolius, kurie iki šiol yra ištikimi mūsų kovos klubo nariai. Taip pat tai buvo sėkmingas darbas mano kolegoms A.Storpirščiui, D.Stončiui, V.Sodeikai ir E.Gudavičiūtei, kurie sukūrė tikrai įsimintinus vaidmenis. Šį kartą susipažįstu su visa teatro trupe. Smagu dirbti su žinomomis ir daug sceninės patirties turinčiomis asmenybėmis, tačiau daug svarbiau, kad tai yra kūrybos ir gyvo teatro ištroškę žmonės“, – kalbėjo V.Bareikis.
Režisierius savo antrajam darbui Jaunimo teatre pasirinko vieno garsiausių vokiečių dramaturgų B.Brechto pjesę „Geras žmogus iš Sezuano“. Naujuoju spektakliu V.Bareikis siekia nagrinėti, kas yra geras žmogus šiandien ir kokia šios sąvokos prasmė mūsų visuomenėje, kurioje, anot jo, tam tikros dorovinės ir moralinės normos yra tiesiog ištrinamos.
„Gyvename tokiu laiku, kai sarkazmas, kaukė, ironija, kandumas tampa norma ir netgi didele vertybe. Aiškinsimės, kiek kainuoja likti ištikimam sau ir tiesiog gero siekiančiu žmogumi“, – teigė režisierius.
Naujausiame V.Bareikio spektaklyje pagrindinį vaidmenį atlieka J.Šeduikytė. Prieš kelerius metus dainininkė debiutavo ir kaip aktorė „No theatre“ spektaklyje „Nematomi monstrai“.
„Šį kartą tenka dirbti su milžiniška komanda ir tikrai ambicingu užmoju. Džiaugiuosi, kad esu šio proceso dalis ir galiu kalbėti apie „gero žmogaus“ ir apskritai – gėrio sąvokos paieškas dabartinėje visuomenėje. Kai aplinkui tiek daug kandumo bei sarkazmo, darosi nebeaišku, ar apskritai daryti gera dar verta ir ar tai neatgyvenęs reikalas. Iš daugelio situacijų sausi iš balos išlenda būtent kandieji ir begėdžiai, tad gal reikia rinktis lengvesnį kelią siekiant naudos sau? Šiuos klausimus kėlė ne tik B.Brechtas – į juos kiekvieną dieną atsakymų ieškome ir mes“, – savo mintimis apie būsimąjį spektaklį dalijosi pagrindinio vaidmens atlikėja J.Šeduikytė.
„Geras žmogus iš Sezuano“ – pjesė, kurios pirminis pavadinimas buvo „Meilė kaip produktas“, parašyta Antrojo pasaulinio karo metais. Tai istorija apie skurdžiai gyvenančią ir parsidavinėti priverstą jauną moterį Šen Tė. Po to, kai mažame miestelyje pasirodę dievai įteikia Šen Tė netikėtą dovaną už jos gerumą, ji bando sau ir kitiems įrodyti, kad galima dorai gyventi, nepaisant likimo siunčiamų iššūkių. Brutaliai miestelio bendruomenei nepatikėjus moters nuoširdumu, Šen Tė susikuria savo alter ego – protingą prekybininką pusbrolį Šui Tą, ginantį jos interesus. Pjesėje kiekvienas charakteris atstovauja tam tikrai visuomenės moralinei ydai, išryškėja pagrindinis klausimas – kaip gali būti malonus tiems, kuriuos myli, kai esi blogas aplinkiniams?
XX a. teatras neįsivaizduojamas be B.Brechto (1898–1956) – maištininko, revoliucionieriaus, savo pjesėmis ir spektakliais išdrįsusio paneigti iki tol vyravusią tradicinę teatro formą. B.Brechto kūryba laužė įprastas dramaturgijos ir teatro praktikos normas. Teatro novatorius siekė ne atspindėti, bet keisti pasaulį. Jis nuoširdžiai tikėjo, kad visuomenę galima, net būtina keisti, ir savo kūriniais skatino žiūrovą mąstyti bei kritiškai vertinti tikrovę.
