Teatro fojė eksponuojama paroda „Užgesęs tebešvyti...“, skirta aktoriui P.Piaulokui atminti. Ekspozicijoje – nuotraukos iš spektaklių, išsaugoti kostiumai, kolegų aktorių ir režisierių prisiminimai apie scenos maestro. Parodą galima aplankyti iki teatro sezono pabaigos, t.y. birželio 13 dienos.
P.Piaulokas kilęs iš Klaipėdos rajono: gimė 1945 m. birželio 2 d. Endriejavo apylinkės Kapstatų kaime valstiečių šeimoje. Baigęs vidurinę mokyklą Endriejave, įstojo į Kauno politechnikos instituto Mašinų gamybos fakultetą. Tačiau po poros metų metė šias studijas ir pasirinko Valstybinės konservatorijos Teatrinį fakultetą. Įgijęs aktoriaus profesiją 1969 m. buvo paskirtas į Valstybinį Šiaulių dramos teatrą. Per 39 metus P.Piaulokas čia suvaidino daugiau nei 70 vaidmenų, režisavo du spektaklius. Vienerius metus jam yra tekę dirbti teatro meno vadovu, 11 – teatro literatūrinės dalies vedėju. Kviečiamas tris kartus atliko charizmatiškų istorinių asmenybių vaidmenis spektakliuose prie Kauno pilies Valstybės dienos proga, sėkmingai nusifilmavo septyniuose kino filmuose.
Jis daugkart buvo apdovanotas už geriausius vaidmenis, pelnė aukščiausią šalies teatro apdovanojimą 2003 metais, buvo Potencijos Pinkauskaitės premijos už teatrinio meno puoselėjimą laureatas. 2005 m. jam įteiktas ordinas „Už nuopelnus Lietuvai“ medalis ir Šiaulių apskrities viršininko garbės ženklas „Už nuopelnus Šiaulių apskričiai“, 2006 m. jis tapo Šiaulių miesto Garbės piliečio vardas, o 2008 m. įteikta Vyriausybės kultūros ir meno premija. Valstybinio Šiaulių dramos teatro aktorius, Šiaulių miesto garbės pilietis P.Piaulokas mirė 2008 m. gegužės 12 dieną.
„Visada stebėjausi viena išskirtine Prano savybe – jo prigimtis, elgsena, bendravimas pasižymėjo įgimta elegancija, sakyčiau, giliu inteligentiškumu, net aristokratiškumu, nors užaugo Pranas kur kas paprastesnėje aplinkoje. Jis visko pasiekė pats, savo begaliniu žinių troškimu, stipria valia, pasiutusiu darbštumu. Ir kas žino, galbūt būtent menas harmonizavo jo jautrią sielą ir skvarbų protą...“ – rašė apie jį teatrologė Irena Aleksaitė.
