Liepos 11-18 d. vyksiančio festivalio renginiai plačiai pasklis
po Nidą – vyks Th.Manno memorialiniame bei Neringos istorijos
muziejuose, evangelikų liuteronų bažnyčioje, V. ir K.Mizgirių
menininkų namuose, kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“,
savivaldybės aikštėje.
Su Pirmuoju pasauliniu karu susijęs pranešimas „Mirtis ir
kraštovaizdis. Pirmojo pasaulinio karo kapinės Mozūruose“, kurį
skaitys lenkų kultūrologas Rafalas Žytyniecas.
Festivalyje bus pristatyta Lea Singer knyga
„Koncertas kairiajai rankai“ (iš vokiečių kalbos vertė Kristina
Sprindžiūnaitė). Tai – biografinis romanas apie garsų muzikantą,
austrų pianistą Paulą Wittgensteiną, Pirmajame
pasauliniame kare netekusį dešinės rankos. Bet ir toliau jis liko
pianistas. Jam buvo rašomi kūriniai kairei rankai.
„Romane taip pat pateikiamos ir politinio, ir visuomeninio
gyvenimo nuotaikos. Justi nuotaikos, kurios šalis atvedė į Pirmąjį
pasaulinį karą, taip pat – į Antrąjį pasaulinį karą. Romane yra
kelios siužetinės linijos. Viena jų – Wittgensteinų ir Mannų šeimų
linija. Knygoje – daug muzikos pasaulio asmenybių, o šiemet
festivalyje muzikos bus daug“, – sakė knygos vertėja K.Sprindžiūnaitė.
Festivalyje bus surengti aštuoni muzikos vakarai. Kaip pabrėžė
festivalio muzikos programos sudarytoja Vytautė Markeliūnienė,
juose bus stengiamasi išlaikyti ryšį su Th.Mannu ir XX a. pradžia.
Visas festivalis bus ataustas XX a. pradžios atmosferos, kurią
puikiai žinojo ir Th.Mannas, ir P.Wittgensteinas.
Jau pirmajame koncerte skambės Didžiojo karo Raudonojo Kryžiaus
savanorio Maurice'o Ravelio 1914 m. sukurtas Trio
smuikui, violončelei ir fortepijonui bei Igorio Stravinskio
kūrinys. Savąjį kūrinį M.Ravelis skubėjo užbaigti, siekdamas kuo
greičiau stoti armijon. Po kelių vakarų skambės kitas M.Ravelio
ciklas „Veidrodžiai“. Specialus koncertas bus supintas iš vokalinių
prancūzų kompozitorių miniatiūrų, sukurtų XX a. pradžioje. Jas
atliks svečiai iš Prancūzijos.
„Kino naktyse“ bus pristatyti penki filmai. Du jų – „Austrių
princesė“ (1919 m.) ir „Nenoriu būti vyru“ (1918 m.) – nebylūs
vaidybiniai filmai, kuriuos gyvai įgarsins pianistas Giedrius
Nakas.
Karo kūrybos tema bus paliesta ir dokumentiniame filme
„Amžinosios Mendelsohno vizijos“. Šis Izraelio režisieriaus Duki Droro filmas skirtas iš Rytų Prūsijos kilusiam žymiam
XX a. architektui Erichui Mendelsohnui, kurio kare
sukurti eskizai vėliau materializavosi ir pateko į architektūros
istoriją. Filmas, tarptautiniame FILAF festivalyje Prancūzijoje
pelnęs pagrindinį apdovanojimą, sukurtas pagal Luisės Mendelsohn
prisiminimus ir daugiau kaip 1,2 tūkst. jos ir Ericho laiškų.
Per festivalį bus atidarytos trys parodos. Viena jų –
„Dailininkai karo metu“ – skirta į karą pašauktiems Nidos
dailininkų kolonijos menininkams ir jų karo apkasuose išreikštiems
įspūdžiams. Eksponatus šiai parodai paskolino kolekcininkai
Aleksandras Popovas ir Michaelis Leiserowitzius.
