Liepos 11-18 d. vyksiančio festivalio renginiai plačiai pasklis po Nidą – vyks Th.Manno memorialiniame bei Neringos istorijos muziejuose, evangelikų liuteronų bažnyčioje, V. ir K.Mizgirių menininkų namuose, kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“, savivaldybės aikštėje.
Su Pirmuoju pasauliniu karu susijęs pranešimas „Mirtis ir kraštovaizdis. Pirmojo pasaulinio karo kapinės Mozūruose“, kurį skaitys lenkų kultūrologas Rafalas Žytyniecas.
Festivalyje bus pristatyta Lea Singer knyga „Koncertas kairiajai rankai“ (iš vokiečių kalbos vertė Kristina Sprindžiūnaitė). Tai – biografinis romanas apie garsų muzikantą, austrų pianistą Paulą Wittgensteiną, Pirmajame pasauliniame kare netekusį dešinės rankos. Bet ir toliau jis liko pianistas. Jam buvo rašomi kūriniai kairei rankai.
„Romane taip pat pateikiamos ir politinio, ir visuomeninio gyvenimo nuotaikos. Justi nuotaikos, kurios šalis atvedė į Pirmąjį pasaulinį karą, taip pat – į Antrąjį pasaulinį karą. Romane yra kelios siužetinės linijos. Viena jų – Wittgensteinų ir Mannų šeimų linija. Knygoje – daug muzikos pasaulio asmenybių, o šiemet festivalyje muzikos bus daug“, – sakė knygos vertėja K.Sprindžiūnaitė.
Festivalyje bus surengti aštuoni muzikos vakarai. Kaip pabrėžė festivalio muzikos programos sudarytoja Vytautė Markeliūnienė, juose bus stengiamasi išlaikyti ryšį su Th.Mannu ir XX a. pradžia. Visas festivalis bus ataustas XX a. pradžios atmosferos, kurią puikiai žinojo ir Th.Mannas, ir P.Wittgensteinas.
Jau pirmajame koncerte skambės Didžiojo karo Raudonojo Kryžiaus savanorio Maurice'o Ravelio 1914 m. sukurtas Trio smuikui, violončelei ir fortepijonui bei Igorio Stravinskio kūrinys. Savąjį kūrinį M.Ravelis skubėjo užbaigti, siekdamas kuo greičiau stoti armijon. Po kelių vakarų skambės kitas M.Ravelio ciklas „Veidrodžiai“. Specialus koncertas bus supintas iš vokalinių prancūzų kompozitorių miniatiūrų, sukurtų XX a. pradžioje. Jas atliks svečiai iš Prancūzijos.
„Kino naktyse“ bus pristatyti penki filmai. Du jų – „Austrių princesė“ (1919 m.) ir „Nenoriu būti vyru“ (1918 m.) – nebylūs vaidybiniai filmai, kuriuos gyvai įgarsins pianistas Giedrius Nakas.
Karo kūrybos tema bus paliesta ir dokumentiniame filme „Amžinosios Mendelsohno vizijos“. Šis Izraelio režisieriaus Duki Droro filmas skirtas iš Rytų Prūsijos kilusiam žymiam XX a. architektui Erichui Mendelsohnui, kurio kare sukurti eskizai vėliau materializavosi ir pateko į architektūros istoriją. Filmas, tarptautiniame FILAF festivalyje Prancūzijoje pelnęs pagrindinį apdovanojimą, sukurtas pagal Luisės Mendelsohn prisiminimus ir daugiau kaip 1,2 tūkst. jos ir Ericho laiškų.
Per festivalį bus atidarytos trys parodos. Viena jų – „Dailininkai karo metu“ – skirta į karą pašauktiems Nidos dailininkų kolonijos menininkams ir jų karo apkasuose išreikštiems įspūdžiams. Eksponatus šiai parodai paskolino kolekcininkai Aleksandras Popovas ir Michaelis Leiserowitzius.
