Projekto iniciatorių teigimu, šitaip kapinės taptų atviresne
pagarbos vieta.
„Siekiant gauti įvairių fondų finansinę paramą pagal Parkų
programą, reikia pakeisti Kauno senųjų žydų kapinių prie
Radvilėnų plento pavadinimą. Tuo tikslu siūloma šias kapines
vadinti Kauno žydų atminimo parku“, – rašoma sprendimo
projekte.
Kaip kultūros paveldo objekto kapinių pavadinimas keičiamas
nebus.
Siūloma keliais etapais sutvarkyti kapines ir dar šiemet
numatyti 8 tūkst. eurų kapams inventorizuoti ir identifikuoti.
Kaip BNS sakė sprendimo projektą iniciavusios savivaldybės
tarybos „Vieningo Kauno“ frakcijos narys Jonas Audėjaitis,
kapines norima padaryti atviresne, visuomenei prieinama vieta.
„Ši vieta turėtų virsti viešąja erdve – ji turėtų būti
ne visai uždara kaip šiandien, bet bent jau dalis jos galėtų būti
prieinama ir miesto gyventojams kaip viešoji erdvė“, – BNS sakė
J.Audėjaitis.
Jo teigimu, sprendimų, kaip šią idėją įgyvendinti, bus
ieškoma atlikus pradinius darbus – inventorizavus kapavietes. Jis
svarsto, kad tam gali prireikti ir architektūrinio konkurso.
„Mes būtinai šį klausimą su žydais apsvarstysime ir
diskutuosime, kviesime juos. Tačiau ši teritorija vienaip ar kitaip
priklauso miestui, kapinės yra neveikiančios, reikia jas tvarkyti.
Mes norime pagerbti žydų tautą“, – kalbėjo politikas.
Lietuvos žydų bendruomenės vadovė Faina Kukliansky BNS sakė,
kad kol kas su žydų bendruomene šis klausimas diskutuotas nebuvo.
„Man tiesiog keista, kad Kauno miesto savivaldybė priima tokius
sprendimus , tiesa, čia jis dar nėra priimtas, bet nei pasitarusi,
nei pakalbėjusi. Juk kapinių statusas ir parko statusas yra
skirtingas“, – sakė F.Kukliansky.
Jos teigimu, planuojant kokius nors tvarkymo darbus, reikia
atsiklausti rabinų, kurie pasakytų, ar tai galima, kur būtų galima
įrengti takus ar suolelius, kad ateityje būtų išvengta nesutarimų
ir ginčų.
Kauno Žaliakalnio senosios žydų kapinės buvo įsteigtos 1861
metais, uždarytos 1952 metais. Jos yra įtrauktos į Kultūros
vertybių registrą ir yra saugomos valstybės.
Kultūros paveldo departamento duomenimis, šiose kapinėse
palaidota daug žymių visuomenės, kultūros, politikos ir religijos
veikėjų, tarp jų – rašytojai Jakovas Lifšicas, Chaimas
Rafalevičius, Josifas Livšinas, literatūros kritikas Eljaševas
Baumachševas, dailininkas Jokūbas Mesenbliumas, dainininkas
Danielius Dolskis. Ne visi žymių žmonių kapai yra žinomi.
Kapinėse taip pat palaidota Lietuvos kariuomenėje tarnavusių ir
nepriklausomybės kovose žuvusių 14 žydų – Lietuvos karių.
Spėjama, kad čia yra užkasta iki 60 žydų tautybės vyrų,
nužudytų Antrojo pasaulinio karo metais Kauno buvusio
„Lietūkio“ garažo teritorijoje.